5 nuotr.Tai, kad lietuviai nesidžiaugia savo sveikata, akivaizdžiai parodo Europos Komisijos bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sveikatos apžvalga. Joje nurodyta, kad tik 44 proc. šalies gyventojų yra patenkinti savo būkle. Tai - žemiausias lygis tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Reaguodama į situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“. Jo rezultatai parodė, kad nors sveikai mitybai pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau jo trūksta darbo ir poilsio režimo įpročių formavimui. Taip pat buvo nustatyta, kad vaikų sveikatos stiprinimo klausimas per mažai įtraukiamas ir į bendrojo ugdymo programas.
Auditoriai padarė išvadą, kad 1 euras, investuotas į ankstyvesnio amžiaus 3-11 m. vaikų sveikatos stiprinimą, ateityje duotų 1,3 eurų grąžą. Tai būtų pasiekta mažėjant jų sergamumu, kas leistų taupyti PSDF ir „Sodros“ išlaidų gydymui ir nedarbingumui skiriamas lėšas, būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė.
Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams būti fiziškai aktyviems per dieną ne mažiau negu 60 min., audito rezultatai rodo, kad 7 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaikai fiziškai aktyvūs mažiau negu 60 min., 44 proc. to nestebi.
33 proc. audituotų mokyklų 2018-2019 mokslo metais kūno kultūrai nė vienoje klasėje nebuvo skiriama 3 val. per savaitę, 44 proc. ugdymo įstaigų nesuorganizavo nė vieno renginio darbo ir poilsio režimo tema.
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė taip pat pastebėjo, kad mokyklos nėra aktyvios šiais klausimais: „Fiksuojamas mažas tėvų ir globėjų įsitraukimas į mokyklų organizuojamus renginius. Nustatyta, kad toli gražu ne visose šalies ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai gali įsitraukti į bent vieną sveikatos stiprinimo renginį per metus. 6 proc. įstaigų tokių darbuotojų iš viso neturi, o net 85 proc. jų dirba ne visu etatu.“
Ji patikslino, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina rekomenduojamus visuomenės sveikatos specialistams taikomus normatyvus, steigiant savivaldybėje minėtas pareigybes.
„Pagal galiojančias normas vienam specialistui kaimo vietovėse priskiriama 360 vaikų, mieste - 740. Audito metu nustatėme, kad tokių specialistų veikla fragmentiška. SAM, įgyvendindama mūsų rekomendaciją, numatė išanalizuoti informaciją apie normatyvus ir darbo krūvių pasiskirstymą ne mažiau kaip 6 savivaldybėse - padaryti „dienos nuotrauką“ ir pateikti rekomendacijas jų veiklos kokybei gerinti. Savivaldybėms taip pat buvo pateiktas siūlymas užtikrinti reikiamą specialistų skaičių“, - vykdomą veiklą nušvietė pašnekovė.
Auditas taip pat atskleidė, kad, nepaisant to, jog 2016 - 2018 m. 55,2 mln. Eur valstybės, savivaldybių ir ES lėšų buvo skirta sporto infrastruktūrai ir priemonėms, daugumoje ugdymo įstaigų jų vis dar trūksta. Net 10,3 proc. iš jų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. įstaigų fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, o 19,4 proc. mokyklų ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai išvis neaprūpinami reikiamomis fizinio ugdymo priemonėmis.
Įdomūs skaičiai
454 723 vaikai buvo ugdomi 731 ikimokyklinio ir 1089 bendrojo ugdymo įstaigose 2018-2019 mokslo metais.
35,2 mln. Eur valstybės, savivaldybių ir ES lėšų 2016-2018 m. skirta fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo priemonėms (renginiams, projektams).
55,2 mln. Eur valstybės, savivaldybių ir ES lėšų 2016-2018 m. skirta sporto infrastruktūrai.
40 Eur skirta fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo priemonėms vienam 3-11 m. vaikui per metus.
51 proc. ugdymo įstaigų neužtikrina, kad vaikai kasdieniam fiziniam aktyvumui skirtų ne mažiau kaip 60 min. 6 proc. ugdymo įstaigų neturi visuomenės sveikatos specialisto.
50,6 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi kūno kultūros specialisto.
