4 nuotr.JAV ir kai kuriose kitose valstybėse jau ketinama nuo COVID-19 pradėti skiepyti vaikus - kad jie galėtų grįžti į kontaktinį ugdymą. Lietuvoje valdantieji kol kas neplanuoja skiepyti vaikų ir lauks, kol šalyje sumažės bendras sergamumas. Daryti išimtis ir leisti mokytis tik gavusiems vakciną baiminamasi dėl kelių priežasčių, iš kurių viena - galimos patyčios iš „antivakserių" arba atvirkščiai - šie tyčiosis iš pasiskiepijusiųjų.
JAV iki rudens gali pradėti skiepyti vyresnio amžiaus vaikus, o iki šių metų pabaigos arba 2022 m. pradžios skiepų nuo COVID-19 ligos gali sulaukti ir jaunesni vaikai. Apie tai sekmadienį pranešė Baltųjų rūmų aukšto rango patarėjas pandemijos klausimais Entonis Faučis (Anthony Fauci).
Mokyklinio amžiaus vaikų skiepijimas leis milijonams vaikų anksčiau sugrįžti į mokyklas ir palengvins milijonų tėvų, šiuo metu turinčių pasirūpinti savo atžalomis namuose, naštą.
Kokia gi situacija Lietuvoje? Ar pas mus į mokyklas galės grįžti tik pasiskiepiję moksleiviai? Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas „Vakaro žinioms" sakė, kad tokių planų nėra.
„Planuojama dabar pradėti skiepyti asmenis nuo 65 metų amžiaus. Tada eis kita kategorija - jaunesni. O vaikai, kadangi serga lengva forma arba neserga, bus skiepijami vėliau. Kada - priklausys nuo gauto vakcinų kiekio. Tačiau tai nereiškia, kad, nepaskiepijus moksleivių, nebus atnaujintas kontaktinis mokymas. Viskas priklausys nuo bendro užsikrėtusiųjų skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Jei skaičius mažės, vaikai po truputį grįš į mokyklą. Juo labiau kad yra numatytas pastovus pedagogų testavimas, didelė dalis jų prioriteto tvarka jau paskiepyta", - akcentavo
A.Matulas.
Pasak parlamentaro, jei mokyklos, pagerėjus bendrai padėčiai šalyje, pradės dirbti įprastu būdu, į jas bus leidžiami ir nepasiskiepiję vaikai.
„Aš kategoriškai nesutikčiau su tokiu modeliu, kad nesiskiepiję mokytųsi nuotoliniu būdu, o pasiskiepiję - kontaktiniu. Negalima daryti jokių suvaržymų, nes skiepai nėra privalomi. Neturi vien nuo pasiskiepijimo fakto būti sudaromos nevienodos sąlygos. Turime žmonėms kalbėti, įrodinėti, bet ne versti. Juo labiau kad nereiškia, jog tik pasiskiepijęs negali užkrėsti kitų.
Prisiminkime ir patyčias mokykloje. Jei pasklis žinia, kad vieni gavo vakciną, o kiti - ne, jų gali tik padaugėti. Todėl ir skiepijimo pasus delsiama diegti - kad žmonės nebūtų skirstomi į tuos, kurie kažką gali, ir į tuos, kurie kažko negali.
Kai pasieksime reikiamą imuniteto lygį ir bus paskiepyta 70 proc. ar daugiau populiacijos, tikriausiai gyvenimas vyks taip, kaip dabar Izraelyje, kur vis daugiau gyvenimo sričių atlaisvinama, nes situacija gerėja", - paaiškino A.Matulas.
Sertifikuota Europos klinikinė sveikatos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė taip pat akcentuoja, kad dėl nevienodo sąlygų sudarymo vakcinuotiems ir nevakcinuotiems vaikams gali išaugti patyčių skaičius.
„Su vaikais turi būti elgiamasi labai atsargiai, kadangi jie yra mūsų labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė. Žengiant bet kokį naują žingsnį, reikia labai gerai apgalvoti, ar tai neatsisuks prieš pačius vaikus. Net mes, suaugusieji, dar nesutariame dėl vakcinos. Nesakau, kad turi būti tik viena nuomonė, tačiau kiekviena nuomonė turi būti pagrįsta ne emocijomis, o moksliniais faktais. Mes, tie, kurie remiamės moksliniais faktais, mažiau reiškiamės, vadovaujamės patarle „duok durniui kelią", tačiau to nereikėtų daryti. Vakcina sukelia šalutinių poveikių, nes ta liga persergama lengva forma ir įgyjamas imunitetas. Kai mes, suaugusieji, imsime remtis faktais ir apie tai kalbėti, tai persiduos ir mūsų vaikams", - įsitikinusi psichologė.
Pasak jos, jei vaikams vien nuo to, ar jie bus pasiskiepiję, bus sudaromos nevienodos sąlygos, patyčios - beveik neišvengiamos.
„Kas iš ko tyčiosis - pasiskiepiję ar „antivakseriai" - priklausys nuo to, kurių kritinė masė tam tikroje mokykloje bus didesnė, o tai savo ruožtu priklausys ir nuo to, kokia pedagogų dalis ten bus pasiskiepijusi, koks tarp jų vyraus požiūris, koks požiūris vyraus tarp tėvų, nes jie priims sprendimus", - teigė psichologė.
