Uogos – ne tik maistas, bet ir vaistas

Va­sa­ra mus dos­niai vai­ši­na įvai­riau­sio­mis uo­go­mis. Svei­ka­tos ži­no­vai tvir­ti­na, kad uo­gas val­gy­ti svei­ka. Uo­go­mis su­stip­ri­na­mas or­ga­niz­mas. Per­ša­lus, pra­dė­jus ko­sė­ti ar čiau­dė­ti rei­kia kib­ti į uo­gas, ku­rios turi kuo dau­giau vi­ta­mi­no C. Šis vi­ta­mi­nas stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą.

Braš­kės

Braš­kės – vie­nos ska­niau­sių uo­gų. Iš­tir­ta, kad braš­kė­se yra daug an­tiok­si­dan­tų. Jos – pui­kus vais­tas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, nes ge­ri­na šir­dies dar­bą. Krau­ja­gys­lės tam­pa elas­tin­ges­nės. Su­ma­žė­ja krau­jos­pū­dis. Taip stab­do­mas net or­ga­niz­mo se­nė­ji­mas.

Ty­ri­mai ro­do, kad an­tiok­si­dan­tai pa­de­da neut­ra­li­zuo­ti nei­gia­mą lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kį or­ga­niz­mui. An­tiok­si­dan­tai stip­ri­na žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą.

Braš­kė­se yra daug ka­lio, mi­ne­ra­lų, ku­rie pa­de­da re­gu­liuo­ti elekt­ro­li­tų kie­kį. To­dėl su­ma­žė­ja ri­zi­ka, kad iš­tiks šir­dies prie­puo­lis ar in­sul­tas. Braš­kė­se gau­su me­džia­gų, ku­rios rei­ka­lin­gos rau­do­nų­jų krau­jo kū­ne­lių ga­my­bai. Braš­kės tu­ri daug vi­ta­mi­no C. Su­val­gius 100 gra­mų braš­kių, gau­na­me bū­ti­ną šio vi­ta­mi­no pa­ros do­zę. Braš­kė­se dar yra B2, B5, B6, vi­ta­mi­no K. Braš­kės tu­ri daug fo­lio rūgš­ties (vi­ta­mi­no B9), ku­ri ge­ri­na at­min­tį.

Braš­kė­se taip pat yra ome­ga rie­bių­jų rūgš­čių. Yra mik­roe­le­men­tų: ge­le­žies, ka­lio, kal­cio. Yra ir mag­nio, ku­ris stip­ri­na šir­dį, kau­lus, dan­tis bei ner­vų sis­te­mą.

Aiš­ki­na­ma, kad braš­kė­se esan­tis cin­kas di­di­na ly­ti­nį po­trau­kį.

Braš­kės ba­li­na dan­tis. Ži­no­ma, kad vai­sių rūgš­tys pa­ša­li­na dė­mes nuo dan­tų. Tad braš­kės ga­ba­lė­liu rei­kia pa­trin­ti dan­tis ir dan­te­nas. Braš­kės tin­ka vei­do kau­kėms.

Že­muo­gės

La­bai ver­tin­gos braš­kių gi­mi­nai­tės že­muo­gės. Jų uo­go­se yra 10–15 pro­cen­tų cuk­raus, fi­ton­ci­dų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, daug įvai­rių vi­ta­mi­nų, fo­lio rūgš­ties, rau­gi­nių me­džia­gų, kal­cio, ni­ke­lio, mo­lib­de­no, cin­ko, ni­ke­lio, ko­bal­to, ar­se­no. Uo­gų sėk­ly­tė­se yra ge­le­žies. Uo­go­se yra bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų, ku­rios ska­ti­na ga­min­tis rau­do­nuo­sius krau­jo kū­ne­lius.

Pa­ta­ria­ma že­muo­gė­mis gy­dy­ti avi­ta­mi­no­zę, po­dag­rą, hi­per­to­ni­ją, ma­žak­rau­jys­tę, ate­rosk­le­ro­zę. Že­muo­gių uo­gos ga­li pa­dė­ti ser­gant skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge. Liau­dies me­di­kai pa­ta­ria že­muo­gė­mis iš or­ga­niz­mo net kir­mė­les vai­ky­ti. Že­muo­gės su­stab­do žar­ny­ne pu­vi­mo pro­ce­są, ša­li­na iš or­ga­niz­mo kenks­min­gas me­džia­gas, cho­les­te­ro­lį.

Ka­dan­gi uo­gų sul­tys pa­si­žy­mi an­ti­sep­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis, jo­mis svei­ka ska­lau­ti bur­ną ir gerk­lę esant už­de­gi­mams. Kram­tant že­muo­ges ga­li­ma net dan­tų ak­me­nis iš­tir­pin­ti.

Že­muo­gių uo­gos bei ar­ba­tos tai­so žmo­nių, ser­gan­čių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, svei­ka­tą. Džio­vin­tų že­muo­gių uo­gų ar­ba­ta ma­ži­na karš­čia­vi­mą. Ta­čiau leng­viau su­si­džio­vin­ti že­muo­gių la­pų, ku­rie ir­gi ver­tin­gi. La­puo­se yra rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus, gli­ko­zi­dų, al­ka­loi­dų, vi­ta­mi­no C, B gru­pės vi­ta­mi­nų, fos­fo­ro drus­kų, sa­li­ci­lo rūgš­ties, fla­vo­noi­dų.

Liau­dies me­di­ci­no­je že­muo­gių la­pų ant­pi­las var­to­ja­mas krau­ja­vi­mui stab­dy­ti. Šis ant­pi­las ska­ti­na šla­pi­mo sky­ri­mą­si, stip­ri­na or­ga­niz­mą, ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą. Tam rei­kia šaukš­tą su­smul­kin­tų la­pų už­pil­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir pa­lai­ky­ti va­lan­dą, kad pri­trauk­tų. Ger­ti po pu­sę stik­li­nės 3–4 kar­tus per die­ną.

Ga­li­ma že­muo­gė­mis ir pa­si­gra­žin­ti. Kos­me­to­lo­gai že­muo­gių uo­gų kau­kė­mis stang­ri­na vei­do odą, ly­gi­na raukš­les, ba­li­na straz­da­nas bei sau­lės "pa­do­va­no­tas" pig­men­ti­nes dė­mes.

Avie­tės

Avie­čių uo­go­se yra sa­li­ci­lo rūgš­ties. Avie­tės tu­ri vi­ta­mi­nų C, B1, B2, PP, ka­ro­ti­no. Yra me­džia­gų, ku­rios slo­pi­na ate­rosk­le­ro­zę. Avie­tė­se gau­su fruk­to­zės, to­dėl uo­gos tin­ka žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu. Ge­riau­sia val­gy­ti švie­žias avie­tes. Jos mal­ši­na troš­ku­lį, ge­ri­na virš­ki­ni­mą. At­sar­gai ga­li­ma su­si­džio­vin­ti, iš­si­sunk­ti sul­čių, iš­si­vir­ti uo­gie­nės, kom­po­to. Nep­ra­leis­ki­te pro­gos iki so­ties pri­si­val­gy­ti švie­žių avie­čių.

Per­ša­lus pa­ta­ria­ma ger­ti avie­čių ar­ba­tą su me­du­mi. Švie­žio­se, džio­vin­to­se, vir­to­se uo­go­se ir la­puo­se esan­ti sa­li­ci­lo rūgš­tis pa­de­da nu­ga­lė­ti per­ša­li­mo li­gas, ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, ma­ži­na tem­pe­ra­tū­rą, leng­vi­na at­si­ko­sė­ji­mą. Avie­čių ar­ba­tai rei­kia dvie­jų šaukš­te­lių džio­vin­tų uo­gų ar la­pų su ša­ke­lė­mis. Užp­li­ko­ma stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir pa­lie­ka­ma pus­va­lan­džiui, kad pri­trauk­tų. Ši ar­ba­ta pa­dės ir ser­gant an­gi­na ar esant bur­nos glei­vi­nės už­de­gi­mui.

Vais­ta­žo­li­nin­kai tvir­ti­na, kad dar ver­tin­ges­nė ar­ba­ta iš džio­vin­tų avie­čių uo­gų ir la­pų kar­tu su erš­kė­čių vai­siais, ser­ben­tų ir bruk­nių la­pais. Vis­kas su­mai­šo­ma ly­gio­mis da­li­mis ir 2 šaukš­tai mi­ši­nio už­pli­ko­mi stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Pa­sal­di­na­ma me­du­mi.

Ger­vuo­gės

Ger­vuo­gių uo­go­se, kaip ir avie­tė­se, daug vi­ta­mi­nų – ypač C, E. Yra ka­ro­ti­no, gliu­ko­zės, fruk­to­zės, or­ga­ni­nių rūgš­čių. Ger­vuo­gė­se yra rūgš­ties, ku­ri yra stip­rus an­tiok­si­dan­tas, sau­gan­tis žmo­gaus ląs­te­les nuo kenks­min­go lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kio. Ma­no­ma, kad ger­vuo­gė­se esan­čios me­džia­gos pa­de­da iš­veng­ti vė­ži­nių ląs­te­lių po­ky­čių, stab­do se­nė­ji­mą. Gy­do­mų­jų ger­vuo­gių sa­vy­bių tu­ri uo­go­se esan­tys vi­ta­mi­nas C ir ce­liu­lio­zė. Pa­de­da iš­veng­ti bak­te­ri­nių in­fek­ci­jų, re­gu­liuo­ja virš­ki­ni­mą.

Ger­vuo­gių la­pų ir me­det­kų žie­dų nuo­vi­rai pa­si­žy­mi bak­te­ri­ci­di­nė­mis sa­vy­bė­mis, slo­pi­na žar­ny­no už­de­gi­mą. Liau­dies me­di­ci­no­je ger­vuo­gių uo­gos var­to­ja­mos inks­tų ir šla­pi­mo pūs­lės li­goms gy­dy­ti. Ger­vuo­gių žie­dų nuo­vi­ru ga­li­ma va­ly­ti rie­bią odą. Ger­vuo­gių la­pų nuo­vi­ras nau­do­ja­mas drė­ki­na­mų­jų šam­pū­nų ga­my­bai.

Ger­vuo­gių uo­gų kau­kė pui­kiai at­gai­vi­na pa­var­gu­sią odą. Tam 2 šaukš­te­liai su­trin­tų ger­vuo­gių su­mai­šo­mi su iš­plak­tu kiau­ši­nio bal­ty­mu ir už­te­pa­mi ant vei­do. Pa­lai­ko­me 20 mi­nu­čių ir nu­prau­sia­me šil­tu van­de­niu.

Juo­die­ji ser­ben­tai

Juo­dų­jų ser­ben­tų uo­go­se yra iki 16 pro­cen­tų cuk­raus. Yra fruk­to­zės, vi­ta­mi­nų C, P, B1 ir ka­ro­ti­no. Yra cit­ri­nos ir obuo­lių or­ga­ni­nių rūgš­čių. Uo­gos tu­ri pek­ti­nų, rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus, fla­vo­noi­dų. Yra mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų: kal­cio, mag­nio, fos­fo­ro, bo­ro, ge­le­žies. Juo­dų­jų ser­ben­tų la­puo­se ir­gi yra vi­ta­mi­no C, ete­ri­nio alie­jaus, fi­ton­ci­dų ir ki­tų veik­lių­jų me­džia­gų. Ly­gi­nant su ki­tais vi­ta­mi­nin­gai­siais au­ga­lais, juo­do­jo ser­ben­to ir erš­kė­čio uo­go­se yra dau­giau­sia vi­ta­mi­no C. Ser­ben­te yra daug ir B gru­pės vi­ta­mi­nų bei pro­vi­ta­mi­no A. Me­di­ci­no­je juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gos var­to­ja­mos šla­pi­mui va­ry­ti. Uo­gos tu­ri už­de­gi­mą slo­pi­nan­čių, vi­du­ria­vi­mą stab­dan­čių ir cuk­raus kie­kį ma­ži­nan­čių sa­vy­bių. Ser­ben­tų uo­go­se esan­čios veik­lio­sios me­džia­gos to­ni­zuo­ja šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą, re­gu­liuo­ja krau­jo spau­di­mą. Pa­de­da ser­gant bron­chi­tu, la­rin­gi­tu, gast­ri­tu. Ser­ben­tų pre­pa­ra­tais gy­do­ma avi­ta­mi­no­zė, są­na­rių už­de­gi­mai.

Juo­dų­jų ser­ben­tų uo­go­se esan­tys pek­ti­nai stip­ri­na žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ką ir slo­pi­na virš­ki­na­mo­jo trak­to už­de­gi­mą. Uo­gos su­ge­ba pa­ša­lin­ti iš or­ga­niz­mo sun­kiuo­sius me­ta­lus: švi­ną, gyv­si­dab­rį, stron­cį. Ge­riant juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gų ir la­pų ar­ba­tą, žar­ny­ne su­ma­žė­ja pu­vi­mo pro­ce­sai, nes ete­ri­nis alie­jus tu­ri de­zin­fe­kuo­jan­čių sa­vy­bių.

Uo­gų de­da­ma į vi­ta­mi­ni­nių ar­ba­tų mi­ši­nius, ku­rie var­to­ja­mi kaip po­li­vi­ta­mi­ni­nė prie­mo­nė. Juo­dų­jų ser­ben­tų sul­tys ge­ria­mos, kai su­ma­žė­ja skran­džio sul­čių rūgš­tin­gu­mas. Pa­ta­ria­ma kuo dau­giau juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gų val­gy­ti, kai daž­nai krau­juo­ja iš no­sies ar krau­juo­ja dan­te­nos. Juo­dų­jų ser­ben­tų nuo­vi­rui už­ten­ka 2 val­go­mų­jų šaukš­tų džio­vin­tų ser­ben­tų uo­gų. Jos už­pi­la­mos stik­li­ne van­dens ir už­vi­ri­na­ma. Ge­ria­ma po 1 val­go­mą­jį šaukš­tą tris kar­tus per die­ną prieš val­gį.

Ver­ta ne tik uo­gie­nės pa­si­da­ry­ti, bet ir su­si­džio­vin­ti ser­ben­tų la­pų. Ta­da bus ga­li­ma pa­si­da­ry­ti už­pi­lo. Tam 5 val­go­muo­sius šauk­tus smul­kin­tų ser­ben­tų la­pų rei­kės už­pli­ky­ti 2 stik­li­nė­mis karš­to van­dens. Ta­da pa­kai­ti­na­ma ant silp­nos ug­nies 2 ar 3 mi­nu­tes. Pa­lie­ka­ma dviem va­lan­doms nu­si­sto­vė­ti. Nu­koš­to už­pi­lo ge­ria­ma po stik­li­nę tris kar­tus per die­ną prieš val­gį. Jei­gu skau­dą gerk­lę, rei­kia 4 šaukš­tus juo­dų­jų ser­ben­tų sul­čių su­mai­šy­ti su šaukš­tu me­daus. Pri­dė­ti 2 šaukš­tus cit­ri­nos sul­čių. Ger­ti ma­žais gurkš­ne­liais ry­tą ir va­ka­re.

Ag­ras­tai

Nus­ta­ty­ta, kad juo­se yra vi­ta­mi­no C bei B gru­pės vi­ta­mi­nų, pro­vi­ta­mi­no A. Uo­go­se yra iki 15 pro­cen­tų cuk­raus, daug ląs­te­lie­nos, or­ga­ni­nių rūgš­čių. Gra­žus mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų są­ra­šas: fos­fo­ras, va­ris, ka­lis, ge­le­žis, jo­das, man­ga­nas, fluo­ras, cin­kas, ko­bal­tas... Uo­gos tu­ri rau­gų, ver­tin­gų fe­no­lio jun­gi­nių, fo­lio rūgš­ties. Tam­sių uo­gų ag­ras­tuo­se yra vi­ta­mi­no P. Ag­ras­tai gi­ria­mi už tai, kad juo­se yra pek­ti­nų, su­ge­ban­čių iš žmo­gaus or­ga­niz­mo pa­ša­lin­ti sun­kiuo­sius me­ta­lus.

Pa­ta­ria­ma ag­ras­tus, kaip die­ti­nį val­gį, val­gy­ti tiek vai­kams, tiek suau­gu­sie­siems. Švie­žios uo­gos var­to­ja­mos no­rint pa­ska­tin­ti šla­pi­mo iš­sis­ky­ri­mą. Pa­de­da ser­gant inks­tų ir šla­pi­mo pūs­lės li­go­mis. Ag­ras­tų uo­gų val­gy­ti tu­rė­tų žmo­nės, ser­gan­tys kai ku­rio­mis virš­ki­ni­mo trak­to li­go­mis, su­tri­kus me­džia­gų apy­kai­tai.

Kas­dien ag­ras­tų rei­kė­tų val­gy­ti ser­gant ate­rosk­le­ro­ze, hi­per­to­ni­ja, ma­žak­rau­jys­te.

Kai ku­rie liau­dies me­di­ci­nos ži­no­vai sa­ko, kad ag­ras­tai ne­lei­džia su­si­da­ry­ti ir vys­ty­tis aug­liams. Tvir­ti­na­ma, kad ne­te­kus krau­jo, ag­ras­tai pa­de­da at­sta­ty­ti jį, nes uo­go­se yra fo­lio rūgš­ties. Esant chro­niš­kam vi­du­rių už­kie­tė­ji­mui , ag­ras­tai ne tik pa­dės šią ne­ga­lią įveik­ti, bet ir nu­slo­pins pil­vo skaus­mus.

Neį­ti­kė­ti­na, ta­čiau ag­ras­tų pa­ta­ria­ma val­gy­ti ir su­vi­du­ria­vus. Po 2–3 sa­vai­čių gy­dy­mo­si ag­ras­tų uo­go­mis, vi­du­riai ims veik­ti be prie­kaiš­tų. Se­no­vė­je esant gerk­lės už­de­gi­mui bu­vo iš­spau­džia­mos švie­žių ag­ras­tų sul­tys, su­mai­šo­mos su me­du­mi – taip pui­kiai bei grei­tai už­ge­si­na­mas už­de­gi­mas.

Ka­dan­gi ag­ras­tai su­si­tvar­ko su už­de­gi­mais, ag­ras­tų sul­tys pa­de­da nu­si­de­gi­nus lau­ki­niais au­ga­lais, gy­do įvai­rius odos iš­bė­ri­mus.

Ag­ras­tai ga­li pa­dė­ti su­blog­ti. Tam rei­kia, at­si­sa­kius ka­lo­rin­ges­nio mais­to, 3–4 sa­vai­tes sau­jo­mis val­gy­ti ag­ras­tus. Svei­kos mi­ty­bos ži­no­vai sa­ko, kad kiek­vie­nas sa­vo svei­ka­tą sau­gan­tis pi­lie­tis kas­met tu­ri su­val­gy­ti – švie­žių ar per­dirb­tų – bent 2 ki­log­ra­mus ag­ras­tų. Ag­ras­tų ne­pa­tar­iama val­gy­ti ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge, en­te­ro­ko­li­tu bei ko­li­tu.

Pu­ti­nai

Vais­tams var­to­ja­ma pu­ti­no žie­vė ir uo­gos. Uo­gas pa­ta­ria­ma skin­ti po pir­mų­jų šal­nų, nes jos tam­pa sal­des­nės ir iš­nyks­ta spe­ci­fi­nis kva­pas. Ski­na­ma kar­tu su vais­ko­čiais, nes uo­gos leng­vai me­cha­niš­kai pa­žei­džia­mos. Džio­vin­ti ga­li­ma lau­ke pa­vė­sy­je ar­ba pa­lė­pė­je. Jei­gu džio­vi­na­ma džio­vyk­lo­se ar­ba or­kai­tė­je, tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti apie 40 laips­nių. Kai uo­gos iš­džiū­va, vais­ko­čiai pa­ša­li­na­mi.

Žie­vė lu­pa­ma anks­ti pa­va­sa­rį, ba­lan­džio ir ge­gu­žės mė­ne­siais, tuo me­tu ji leng­vai at­si­ski­ria nuo jau­nų ša­ke­lių. Žie­vę pa­ta­ria­ma su­smul­kin­ti ir iš­džio­vin­ti lau­ke. Pu­ti­no uo­gų ne­pa­tar­ti­na var­to­ti, kai su­ma­žė­jęs krau­jo spau­di­mas, kai lai­ko­si la­bai aukš­ta kū­no tem­pe­ra­tū­ra, jei žmo­gus lin­kęs vi­du­riuo­ti.

Pu­ti­no uo­gos tin­ka ser­gan­tiems šir­dies li­go­mis, kai pa­daž­nė­jęs šir­dies pla­ki­mas, kai se­rga­ma ko­li­tu, skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge. Pa­de­da, jei­gu daž­nai už­kie­tė­ja vi­du­riai. Pa­ta­ria­ma 3–4 kar­tus per die­ną su­val­gy­ti po 1 šaukš­tą pu­ti­no uo­gų pu­sę va­lan­dos prieš val­gį. Uo­gas rei­kia val­gy­ti ne­sku­bant: po vie­ną, kuo il­giau pa­lai­kant bur­no­je. Ga­li­te val­gy­ti ir džio­vin­tų pu­ti­no uo­gų, tik jas prieš tai rei­kia va­lan­dą pa­mir­ky­ti ver­dan­čia­me van­de­ny­je. Tin­ka val­gy­ti ir at­šil­dy­tos šal­dy­tas uo­gas.

Aukš­tam krau­jo spau­di­mui ir ko­su­liui gy­dy­ti su­trin­tos pu­ti­no uo­gos su­mai­šo­mos su me­du­mi. Jei­gu stai­ga pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą, ją nu­stos skau­dė­ti iš­gė­rus pu­ti­nų uo­gų sul­čių. Sul­tys pa­de­da nuo aukš­to krau­jo spau­di­mo. Tam 3 kar­tus per die­ną ge­ria­ma po ket­vir­ta­da­lį stik­li­nės pu­ti­nų uo­gų sul­čių. Ge­riant sul­tis ne tik li­gos pa­bėgs, bet ir su­stip­rės šir­dis bei cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma.