1 nuotr.

Trylikoje savivaldybių gripas ir jam artimos ligos išlaiko epideminį lygį. Redakcijos archyvo nuotr.

Šio centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis 9-ąją metų savaitę - vasario 23-kovo 1 dienomis - siekė 95,2 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir jam artimomis ligomis rodiklis 9-ąją metų savaitę registruotas Šiaulių apskrityje, didžiausias - Vilniaus.

Ankstesnę - 8-ąją metų savaitę - sergamumas minėtomis ligomis siekė 85,1 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Palyginus pastarosios savaitės sergamumo rodiklį su 8 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas registruotas Alytaus ir Marijampolės apskrityse.

9-ąją metų savaitę dėl gripo į ligonines paguldyta 111 žmonių, 8 žmonės gydomi intensyvios terapijos skyriuje.

Iš 60-ies administracinių teritorijų sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epideminis slenkstis išlieka peržengtas 13-oje: Varėnos, Kaišiadorių, Molėtų, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Ukmergės ir Trakų rajonuose, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Visagine, Vilniuje.

Praėjusiais metais gripo epidemijos neskelbė nė viena savivaldybė. Pastarąjį kartą Lietuvoje epidemija registruota 2012-2013 metų gripo sezoną. Tuomet iš 60-ies administracinių teritorijų 47-iose buvo paskelbta epidemija.

Sergamumas gripu ir jam artimomis ligomis laikomas epideminiu, kai sergamumo rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų.