1 nuotr.Pirmieji ligos, kuria susirgo berniukas, buvo neįprasti: vaikui sukosi galva, šį simptomą lydėjo vėmimas, silpnumo jausmas. Tauragėje atlikti kraujo tyrimai parodė ypač žemą hemoglobino kiekį vaiko kraujyje ir kitus grėsmingus pakitimus. Arnas skubiai atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, kur paaiškėjo diagnozė – įgimta galutinės stadijos inkstų liga.
„Berniukas, apsilankęs Kauno klinikose, iš jų išvyko su peritoninės dializės aparatu. Arnas gyveno kiek įmanoma įprastą gyvenimą, tik naktimis mama prijungdavo sūnui specialų aparatą, ir jo pagalba buvo atliekamos peritoninės dializės. Jų metu berniuko kraujas buvo valomas į pilvo ertmę supilant specialius tirpalus“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė doc. Jūratė Masalskienė, primindama, jog inkstų ligos gali būti apgaulingos ir neturėti jokių specifinių simptomų.
Būtent tokia ir buvo Arno istorija. Pasak berniuko mamos, dar būdamas 11 metų, jos vaikas skundėsi apetito stoka, kartais vemdavo, sulėtėjo jo augimas. Kadangi Arnas – ramus, jautrus vaikas, artimieji manė, kad tai – dėl psichologinių problemų, o ir bendrieji sveikatos tyrimai tuo metu nerodė jokių reikšmingų pakitimų.
Doc. J. Masalskienė pažymėjo, kad, Kauno klinikose taikant gydymą, berniuko savijauta pagerėjo. Tačiau, surengę konsiliumą, gydytojai nusprendė, kad ligoniukui reikalinga inksto transplantacija, nes tai yra geriausias ir tinkamiausias gydymo būdas vaikui, sergančiam galutinės stadijos inkstų liga.
Anot Kauno klinikų atstovės Ievos Tamulytės, transplantacijos Arnas laukė apie pusę metų. Tinkamas inksto donoras rastas ne iš karto – tik antras kvietimas buvo sėkmingas. Transplantacija praėjo sėkmingai, tačiau po operacijos atsirado kelios sveikatos problemos. „Po atliktos transplantacijos pacientui sustiprėjo mažakraujystė, lėtai gerėjo transplantuoto inksto funkcija, išsivystė pašaliniai imunosupresinių vaistų reiškiniai, – sako doc. J. Masalskienė. – Bet visas problemas pavyko išspręsti, ir Arnas išvyko namo, besijausdamas gerai. Tiesa, ateityje berniukui reikės vartoti vaistus, slopinančius jo imuninę sistemą ir padedančius išlaikyti veikiantį transplantuotą inkstą.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja, vaikų nefrologė doc. J. Masalskienė pabrėžia, kad Arno ligos istorija rodo, jog kartais inkstų ligos yra klastingos. Jos gali pasireikšti tik vaiko augimo sutrikimu, apetito stoka, bloga bendra savijauta, atsiradusiu gausiu šlapinimusi ar šlapimo nelaikymu. Esant tokiems nebūdingiems simptomams, tėvai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytojais, o gydytojai turėtų pagalvoti ir apie lėtinių inkstų ligų tikimybę.
2021-aisiais Kauno klinikose atliktos dvi inksto transplantacijos nepilnamečiams pacientams, ir abi jos sėkmingos, pabrėžia Kauno klinikų atstovė I. Tamulytė.
