Šventinis laikotarpis. Kam jis smagus, o kam varginantis?

- Kada šventės yra geros ir laukiamos, o kada - ne?

- Šventinis laikotarpis yra šiltas ir jaukus pirmiausia tiems žmonėms, kurie yra ramūs savo viduje, nepasiduoda visam tam masiniam, chaotiškam švenčių pasiruošimui, tiems, kurie gerai sutaria su artimaisiais ir palaiko su jais šiltus santykius. Visuomet lengviau žmonėms, šventes priimantiems adekvačiai. Šventės yra smagus dalykas, bet neturi būti peržengiamos normalumo ribos. Viskas, kas yra per prievartą, nepavyksta. Tiems, kurie turi šeimas, gerai sutaria, šventės yra mielos, o pagalvokime, kiek yra vienišų žmonių... Tai yra bene vienintelės metų šventės, kurios žmonėms, neturintiems galimybių švęsti, jaučiantiems finansų trūkumą, sukelia vidinį pasipriešinimą.

- Kodėl didžiosios metų šventės kartais sukelia neigiamas emocijas, depresiją?

- Viena priežasčių, dėl ko žmonės prieš šventes jaučiasi pamišę ir pavargę, - rūpesčių sukeliamas chaosas. Yra sukurta per daug ritualų, kuriuos turime atlikti prieš šventes ir tarpušvenčiu. Tai ir paruošti vaišingą, gausų šventinį stalą, aplankyti gimines ir artimuosius ir panašiai. O dar kai būna kelios laisvos šventinės dienos, visi jaučiasi įpareigoti per tą laiką būtinai nuveikti ką nors ypatingo. Bendras chaosas žmones labai išvargina. Liūdna gali būti ir dėl to, kad labai padidinami lūkesčiai ir dirbtinai sukeliamas efektas, kad visi per šventes turi būti labai laimingi. Kyla stresas iš visko, nes juk tam, kad šventės būtų gražios, geros ir sočios, reikalingi tikrai nemaži finansiniai ištekliai. Norisi, kad visi būtų patenkinti. Įdomiausia, jei pasakytume artimam žmogui, kad tas šventinis maratonas jau lenda per gerklę, greičiausiai liktume nesuprasti. Ir juk nepatogu būti pavargusiam, nepasiruošusiam. Kaip tu čia nesiruoši, negaminsi, kaip čia šventės be naujos suknutės.

- Tačiau juk ne visi pasiduoda tai masinei psichozei? Kokie žmonės atlaiko šventes nepametę galvos?

- Ramiai mąstantis žmogus sakytų: „Tai yra tikrai gražios šventės, bet tai masinei karštinei ir psichozei aš nepasiduodu ir nesijaučiu dėl to kaltas.“ Jautresnės psichikos žmogui yra tikrai labai sunku atlaikyti spaudimą, nes jis tampa masinis. Juk susitinki gatvėje pažįstamą žmogų ir prasideda klausimai, kur ketinate sutikti Kalėdas ir Naujuosius. Brandžiai asmenybei, esančiai taikoje su pačiu savimi, viskas yra gerai. Jis sako: „Ai, būsiu su šeima arba tinginiausiu.“ O jautresniam arba tam, kuris negali sau tiek leisti finansiškai, Kalėdų laikotarpis tampa per sunkus, nepakeliamas.

- O ką galima pasakyti apie žmones, kurie lyg ir sutaria su artimaisiais, viskas yra gerai, bet štai švenčių nemėgsta?

- Manau, kad tai yra vidinis maištas. Šv. Kalėdos kaip ir gimtadieniai - norim mes jų ar ne, jie ateina ir praeina. Tačiau ar mes laukiame jų, ar jos mums patinka, priklauso nuo požiūrio į mus supantį pasaulį. Nebūtina juk pasiduoti chaosui, pulti į melancholiją, depresiją, liūdesį. Gali būti, kad toks žmogus pats su savimi nesutaria, nors išoriškai atrodo, kad jam viskas gerai. Kalėdų laikotarpis, Naujieji išryškina visus jautrius dalykus, iškelia ant pjedestalo tai, kas tavyje stringa. Atsiranda sentimentai, galbūt kai kuriems šventės sukelia liūdesį dėl kokių nors artimųjų netekčių, dėl neseno išsiskyrimo su antrąja puse, nes šias šventes jau teks sutikti vienam ar su kitais žmonėmis. Tų priežasčių yra labai daug. Tiesiog šventinis laikotarpis tarsi teleskopas visas mūsų problemas labai išdidina ir mes su jomis susiduriame akis į akį, nors eilinę diena gal visai sau dėl to nekvaršintume galvos. Šv. Kalėdos yra ne kas kita kaip mūsų pačių projekcija iš vidaus į išorę. Apskritai esame ramūs, stabilūs, sveiki, pakankamai laimingi, sakome, kad Kalėdų laukiame. Ypač tuomet, kai su mus supančiais žmonėmis, artimaisiais santykiai yra geri.

- Po Kalėdų laukia Naujieji metai. Ar ši šventė nėra per daug sureikšminama?

- Daugelis Lietuvoje nebesureikšmina Naujųjų metų šventės. Tačiau yra žmonių, kuriems net Kalėdos yra mažiau reikšminga šventė nei Naujieji. Tai labai priklauso nuo draugų kompanijos, susiklosčiusių tradicijų ir panašiai. Prieš daug metų Kalėdas reikėjo švęsti slapčia, o Naujuosius sutikti buvo galima trankiai. Tos kartos žmonėms Naujieji taip ir liko būtina ir svarbi šventė. Vis daugiau žmonių supranta, kad čia tik kalendorinis pasikeitimas ir labiau laukia kinų Naujųjų metų. O kai kuriems čia yra dar viena psichozė – manymas, kad būtinai reikia eiti ir švęsti, įsimaišyti į minią ir t.t.

- Ar nesijaučiame tarsi įpareigoti būtinai švęsti, nes antraip galime likti nesuprasti?

- Gali taip būti, kad jautiesi verčiamas švęsti, nes bijai likti nesuprastas draugų, jeigu to atsisakysi. Bet čia vėl viskas priklauso nuo to, kaip mes jaučiamės viduje. Jei esi užtikrintas ir žinai, kas tau patinka, tai tu ir nebijai daryti bei rinktis to, kas tau patinka. Tuomet nėra jokio streso, o kaip tik atvirkščiai - tuomet yra daug laimės. Jeigu savo stiprybę vertini pagal tai, kaip tave vertina kiti, tai žinoma, kad, negavęs kvietimo su kuo nors švęsti Naujuosius, jausiesi sugniuždytas. Jeigu tau svarbu, kas tave kviečia, kiek tu esi reikšmingas draugams. Bet tai svarbu tik tuomet, jeigu mūsų savivertė kinta nuo to, kaip mus vertina kiti. Jei mes vertiname save tokius, kokie esame, adekvačiai, tai negavus kvietimo nėra ir jokios problemos.

Jeigu šventi – džiugu, jeigu nepakvietė – depresija. Čia kraštutinumai. Bet taip mąstantys žmonės finale vis tiek nebus labai laimingi, nei kad šventė, nei kad nešventė. Jeigu apskritai žmogus neturi ramybės savyje ir gyvenime, tai negalima manyti, kad masiškai visiems švenčiant, kur didelė psichozė, jis atras tą ramybę. Čia yra bandymas bėgti nuo savęs.

- Kokie mūsų prioritetai?

- Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus yra adekvatus sau ir pasauliui. Svarbu ir tai, kaip mes nusistatome prioritetus. Vieniems svarbu tai, kiek jie skirtingų mišrainių padės ant šventinio stalo, o kitiems - tai, kad jie praleis laiką su šeima, brangiais artimais žmonėmis... Taigi jei koncentruojamės į dovanų dydį ir patiekalų skaičių bei savęs pademonstravimą, žinoma, kad pavargstame nuo švenčių. O jei į buvimą su artimaisiais ir gerą nuotaiką, tuomet šventės yra mielos ir laukiamos.

Veiksniai, kurie apsunkina šventinį laikotarpį

Keliami per dideli lūkesčiai tiek tam, kokias dovanas tikimės gauti, tiek tam, kaip bus praleistas visas šventinis laikotarpis.

Pasidavimas masiniam chaosui.

Baimė šventes sutikti kitaip, nei iš mūsų tikisi artimiausia aplinka.

Finansiniai sunkumai ir nesutarimai, artimųjų netektys.


Būdai, kaip išvengti šventinės psichozės ir depresijos

„Tokių vienareikšmių būdų ir sprendimų, kaip to išvengti, nėra, nes visų žmonių gyvenimai ir požiūriai yra skirtingi. Bet keli būdai gali padėti tai išgyventi lengviau“, - sako E.Pelienė.

1 Pirmiausia reikėtų lėtinti tempą. Apie dovanas pradėti galvoti dar spalio mėnesį, kad nereikėtų paskutinėmis dienomis dėl to pamesti galvos.

2 Šventinio stalo meniu taip pat reikėtų apgalvoti iš anksto. Yra produktų, kurie gali stovėti, jais derėtų pasirūpinti irgi ne paskutinę dieną.

3 Susidaryti sąrašą, kiek bus žmonių, ką reikia nupirkti, kur nuvažiuoti, kuo pasirūpinti. Tai padės planuoti laiką, finansus ir išvengti streso.

4 Sumažinti lūkesčius, nes per šventes dažnai savo lūkesčius kitiems žmonėms ir įvykiams padidiname neadekvačiai ir liekame nusivylę.

5 Stresą mažina ir išankstinis perspėjimas draugams, kad šiais metais Naujuosius sutiksite kitaip, neisite į masines šventes. Svarbiausia nebijoti likti nesuprastiems, nes tai yra mūsų gyvenimas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“