Sveikatos reforma eiles dar pailgins

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad įstatymas dėl sveikatos priežiūros reformos priimtas neįsiklausius į medikų bendruomenės, ypač šeimos gydytojų, argumentus. O tikimybė, kad prezidentas įstatymą vetuos, esą tėra mikroskopinė. Tačiau šeimos gydytojai į šešėlinės Vyriausybės posėdį pakviesti išdėstyti nuomonę, kaip jiems dar galima padėti, kad bent jau poįstatyminiai aktai būtų jiems palankesni.

„Griuvo kelis dešimtmečius nuosekliai kurta ir stiprinta nepriklausoma šeimos medicinos sistema. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos ir politikų deklaruojamų gerų ketinimų suteikti kokybiškesnes paslaugas Lietuvos regionų gyventojams, mūsų giliu įsitikinimu, praktikoje ji reikš paslaugų suprastėjimą pacientams, o šeimos gydytojams - dar ir visišką demotyvaciją dėl jų kompetencijos nuvertinimo", - sako Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė.

Didžiausia klaida šeimos gydytojai įvardija siekį sujungti pirminę sveikatos priežiūros grandį (šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugas) su antriniu sveikatos priežiūros paslaugų (gydytojų specialistų) lygiu ir ligoninėmis. Šeimos gydytojų interesus atstovaujančių organizacijų vieninga nuomone, šeimos gydytojams iš aktyvaus visokeriopą pagalbą pacientui teikiančio profesionalo vaidmens teks persikvalifikuoti ir susigyventi su technines funkcijas atliekančio sveikatos apsaugos sistemos darbuotojo vaidmeniu.

„Liūdniausia, kad norėdami gelbėti rajonų ligonines ir gerai atrodyti prieš rinkėjus, politikai lengva ranka paaukojo ilgus metus nuosekliai kurtą ir stiprintą nepriklausomą šeimos gydytojo institutą, neįsiklausė, ką sakome, mes, šeimos gydytojai, esantys arčiausiai savo pacientų ir suprantančių, kaip reforma atrodys ne popieriuje, o praktikoje.

Atvirkščiai - dabar esame laikomi vos ne priešais, ne kartą sulaukėme aštrių replikų, kieno interesus atstovaujame, kad neva esame opozicijos įrankis, todėl racionalios diskusijos visame reformos procese, deja, nebuvo. Jaučiamės traktuojami kaip trukdis įsisavinti ES lėšas, nes, sprendžiant iš reformos autorių retorikos, pagrindinė reformos prasmė yra lėšų įsisavinimas, o ne kaip pagerinti pačią sveikatos sistemą", - sako šeimos gydytojų atstovė.

Anot jos, iš visos šios reformos tikrai laimės ne pacientai, o regionuose stagnuojančios ligoninės, prie kurių bus privalomai prijungti sėkmingai veikiantys pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Pakeitus teisės aktus, anot jos, jau netrukus turėsime situaciją, kai ne šeimos gydytojas spręs, kur nukreipti ir ar apskritai verta nukreipti pacientą, tačiau sprendimų galią perimsiantys ligoninių - būsimųjų jungtinių centrų - vadovai, atsižvelgdami, kurio skyriaus palatoje trūksta ligonių.

„Pacientams gerų žinių, deja, nebus - nors pas norimą specialistą naujai kuriamuose centruose pacientai galės užsirašyti greičiau, tačiau padidės laukiančiųjų eilėse skaičius, todėl laukimo laikas tik ilgės.

Be to, nebebus galima, kaip buvo iki šiol, nukreipti pacientų į kitus sveikatos centrus, kai aplink nėra reikiamos kompetencijos ar specializacijos gydytojo - specialisto, arba šios konsultacijos taps mokamos, kas dar labiau atitolins mažų pajamų regionų gyventojus nuo kokybiškų sveikatos paslaugų ir gerovės valstybės kūrimo.

Laisvės migruoti po skirtinguose miestuose esančias gydymo įstaigas nemokamai taip pat nebeliks", - reformos veikimą praktikoje apibūdino A.Astafjeva.

„Tikimės, kad mūsų prašymus ir argumentus išgirs ir peržiūrės prezidentas, teigiantis, kad demokratinėje valstybėje yra svarbi abipusė diskusija, o Seimo sprendimai bus grąžinti tobulinti.

Bet kokiu atveju ginklų nesudedame ir sieksime, kad poįstatyminiai aktai, kuriuos rengiant tikimės būti pakviesti, kiek įmanoma labiau apsaugotų šeimos gydytojų ir jų pacientų interesus", - pridūrė A.Astafjeva.

Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas prof. Leonas Valius stebėjosi reformos šalininkų argumentais, jog pagerės prieinamumas, bet jis negerėja nuo to, kad bus nauja struktūra.

„Pirminio ir antrinio lygio sujungimas ir siuntimų nuėmimas reiškia, kad pacientas, pasiskundęs skausmu širdies plote, eis pas kardiologą, bet nebūtinai skausmas širdies plote reiškia širdies ligą. Tai gali ir kitos būklės būti, tad čia vėl kalbame apie šeimos gydytojų darbo susiaurinimą", - akcentavo profesorius.

O ką pristatydamas siūlomus pokyčius sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys?

„Pernelyg didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, per mažai dėmesio ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui. Mes turime puikius medikus, bet su gydymo įstaigų valdysena yra tikrai negerai. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines", - dėstė ministras.

Ministras pažymėjo, esą šiais teisės aktų pakeitimais siekiama sukurti regioninę, funkcinę sveikatos priežiūrą, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros organizavimo, koordinavimo tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų poreikio planavimo; išvystyti bazines - dažniausiai gyventojų naudojamas ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse (per kuriamus sveikatos centrus ), siekiant sugrąžinti pacientus į savivaldybes - spręsti nesudėtingas sveikatos problemas kuo arčiau namų.