Švedijoje rudenį veikiausiai bus fiksuojami vietiniai koronaviruso protrūkiai, o ne didelė antroji COVID-19 banga, kaip pavasarį, pareiškė vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellis, suformavęs neįprastą Švedijos kovos su koronavirusu strategiją, pagal kurią šalyje nebuvo įvedamas visuotinis karantinas, rašo „Reuters“.
1 nuotr.
Švedijoje, kitaip nei daugelyje Europos šalių, nebuvo įvestas visuotinis karantinas, o pavasarį veikė verslo įmonės, restoranai ir dauguma mokyklų. Taip pat šalyje nebuvo privaloma dėvėti veido kaukių.
Tiesa, Švedijoje užregistruota gerokai daugiau COVID-19 mirčių, tenkančių vienam gyventojui, nei kitose Šiaurės šalyse.
Naujų COVID-19 atvejų ir mirčių nuo šios ligos skaičius Švedijoje per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai sumažėjo. Daugumai švedų sugrįžus į darbus ir mokyklas po vasaros atostogų, kyla nerimas, kad šalyje gali prasidėti antroji COVID-19 banga.
„Nemanome, kad turėsime klasikinę antrąją bangą, kaip gripo pandemijų metu, kai iš naujo prasideda ligos paplitimas visuomenėje. Regis, ši liga (COVID-19) veikia kitaip. Plitimas yra nevienodas, todėl didelė tikimybė, kad rudenį pamatysime – kaip dabar matome visoje Europoje – protrūkius tam tikrose vietose, darbo vietose ir panašioje aplinkoje“, – televizijai TV4 sakė A. Tegnellis.
Švedijoje nuo COVID-19 mirus beveik 6 000 žmonių, A. Tegnellis ir jo kovos su pandemija strategija susilaukė prieštaringų vertinimų tiek Švedijoje, tiek ir užsienyje.
Švedų mokslininkų grupė šį mėnesį išplatino perspėjimą dėl atsinaujinusio plitimo į mokyklas sugrįžus daugeliui mokinių ir paragino šalies valdžią imtis saugumo priemonių.
„Manau, kad visada turime būti budrūs dėl šios ligos, nes ji nuolat kelia naujų problemų ir yra labai nenuspėjama. Vis dėlto nemanau, kad sugrįšime prie situacijos, kuri buvo pavasarį“, – teigė A. Tegnellis.
