9 nuotr.Plintant COVID-19 pandemijai pastebėta, jog dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių ligos simptomų arba jie tokie silpni, kad susirgęs mano sergąs sloga arba tik šiek tiek pavargęs. Medikų prireikia tik daliai gyventojų. Todėl kol kas dar niekas negali tiksliau atsakyti, kiek Lietuvos populiacijos šia infekcija jau persirgo ir kraujyje susiformavo antikūnai. Kur galėtume sužinoti - persirgome šia infekcija ar ne?
Tyrimai nuo 15 Eur
Kaip skelbia Vilniaus Antakalnio poliklinika, praėjus kelioms dienoms po kontakto su infekuotoju mūsų kraujyje susidaro IgM klasės antikūnai. Dar vieni - IgG klasės antikūnai susidaro vėliau ir išlieka ilgą laiką. Kiek ilgai - mokslininkai dar nesutaria, nes COVID-19 virusas - naujas. Viena aišku, kad jei mūsų kraujyje bus rastas IgG, vadinasi, mes jau persirgome. Patys to nežinodami ar jautę visiškai menkus simptomus. Tad vienas būdas įsitikinti, ar sirgai - atlikti kraujo tyrimą. Galima kreiptis į privačias laboratorijas. Pavyzdžiui, UAB „Medicina practica“ antikūnų tyrimą atlieka už 14,5 Eur. Kraujo paėmimas papildomai kainuoja 2,5 Eur. UAB SYNLAB laboratorijose serologiniai COVID-19 tyrimai kainuoja nuo 27 Eur. Vilniaus Antakalnio poliklinikoje antikūnų paieška kainuotų 14,85 Eur, o kraujo paėmimas - 3,29 Eur. Kauno poliklinikos Dainavos ir Šilainių padaliniuose antikūnų ieško už 21,14 Eur. Kraujo paėmimas kainuoja 1,33 Eur. Visos šalyje tokius tyrimus atliekančios laboratorijos tiria tik sveikus žmones ir iš anksto telefonu susitarus.
Galima išsitirti nemokamai
Bet dalis laimingųjų turi šansą iki rugsėjo 10 d. (imtinai) patenkinti smalsumą ir išsitirti, ar sirgo koronavirusu, už dyką. Nuo rugpjūčio 10 d. Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) mokslininkai, Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu vykdo Lietuvos populiacijos seroepidemiologinį tyrimą. Jo metu nustatinėjama, kiek populiacijos jau persirgo COVID-19 infekcija neoficialiai. Tyrimas vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje bei Ukmergės ir Zarasų rajonuose. Pasirinktos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu buvo labai aukštas, labai žemas ir vidutinis. Prieš tai mėnesį truko paruošiamasis etapas. Tiriamuosius, ne jaunesnius kaip 18 metų, Registrų centras atrinko taip, kad pagal amžių ir lytį atspindėtų visos Lietuvos demografinius rodiklius. Laiškai, kviečiantys pasitikrinti, išsiuntinėti 13 tūkst. žmonių. Perpus daugiau nei reikia tyrimui, nes dalis žmonių neatvyksta. Vieni atostogauja, kiti gal laukuose dirba, o kiti gal bijo, kad ras kraujyje virusą ir teks izoliuotis...
Pats testavimas užtrunka 15 min. Rezultatai žinomi iškart. Iš piršto paimamas lašas kraujo ir užlašinamas ant specialios kasetės. Jei kasetė pakeičia spalvą, tiriamasis jau turi antikūnų prieš koronavirusą. Imuninės sistemos atsaką jau turintys žmonės taip pat užpildo ir specialias anketas, kuriose nurodo, kokius ligos požymius jautė ar visai nejautė. Kad ir kaip būtų, Klaipėdoje rugpjūčio 20 d. apie vidurdienį jau buvo patikrintas tūkstantasis projekto dalyvis. Aktyviai tikrinasi ir tauragiškiai. Čia kvietimus išsitirti gavo 3000 žmonių. O kaip kitur?
Zarasiškiai neskuba
Zarasų viešosios įstaigos „Pirminės sveikatos priežiūros centro“ direktoriaus pavaduotoja gydymui Zita Maniušienė sakė, kad zarasiškiai ne itin aktyviai dalyvauja COVID-19 seroepidemiologiniame tyrime:
„Mūsų rajonas pasirinktas todėl, kad jame susirgimų dėl koronaviruso yra bene mažiausiai. Buvo tik du COVID-19 infekcijos atvejai, iš jų vienas įvežtinis. Dar buvo iš kitur atvykusių šeimų, kurios mūsų rajone tik izoliavosi.
Iki rugsėjo 10 d. turėtume ištirti 1040 žmonių, o pradėjome tyrimą nuo rugpjūčio 10 d. Žmones parinko Registrų centras, bet su jais susisiekė per paštą, o tai užtrunka. Žmonės specialiam koordinatoriui turi paskambinti ir pranešti, kad sutinka tyrime dalyvauti. Kiek žinau, per 11 dienų iš viso ištirta 130 asmenų. Rajone daug pagyvenusių žmonių, ne visi turi transportą atvažiuoti į rajono centrą.
Nors tikrai geras dalykas sužinoti, ar žmogus jau turi imuninį atsaką į koronavirusą. Gerai žinoti, kad jau persirgai asimptomiškai, jau turi atsparumą. Mes, medikai, būtume norėję, kad ir mus taip visus patikrintų, bet Registrų centras iš mūsų atrinko tik tris asmenis ir atsiuntė jiems laiškus.
Bus didelių sensacijų?
LSMU profesorius, seroepidemiologinio tyrimo koordinatorius Mindaugas Stankūnas sakė kol kas nenorintis prognozuoti būsimų šio tyrimo rezultatų:
„Balandžio mėnesį, kai buvo pirmasis COVID-19 pikas, buvo kalbų, kad parodoma tik dalis susirgimų. O sergančių gali būti du, dešimt, o gal net šimtą kartų daugiau. O šis tyrimas bent maždaug galės parodyti realųjį infekcijos išplitimą Lietuvoje.
Kitų šalių tyrimai rodo, kad persirgusių yra daug daugiau nei rodo oficiali statistika. Estijoje buvo atliktas žymiai paprastesnis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad Taline susirgimų buvo beveik dešimt kartų daugiau nei užfiksuota. O Saremos saloje buvo 3,5 karto didesnis paplitimas, nei byloja oficiali statistika.“
Ar atliekamas panašus seroepidemiologinis tyrimas ir mūsų kaimyninėse valstybėse? M.Stankūnas atsakė:
„Apie latvius negirdėjau, apie lenkus - nežinau. Prieš gerą mėnesį tikrai nebuvo tokio tyrimo darę. Seroepidemiologinius tyrimus daro Švedija, Šveicarija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Danija, Čekija. Ispanai pirmieji pradėjo nuolatos populiaciją tikrinti. Kiek prisimenu, birželį 5 proc. Ispanijos populiacijos jau turėjo imuninį atsaką į COVID-19. Šis atsakas skirtinguose Ispanijos regionuose buvo skirtingas. Madride 10 proc. gyventojų birželį jau turėjo antikūnus.“
Kai kurie šaltiniai skelbia, jog patikrinus Delio (Indija) lūšnynų gyventojus, jų pusė jau buvo persirgę ir turėjo imuninį atsaką į koronavirusą. Ar tai galėtų būti tiesa? O gal tik žmones guodžianti melagiena?
M.Stankūnas apie tokį tyrimą nebuvo girdėjęs: „Afganistane padarė tyrimą, bet jo metodikos nežinau. Imuninį atsaką, anot tyrimo, jau turi 33 proc. afganistaniečių. Indijos lūšnynuose taip pat niekas nesilaiko distancijos, mirtingumas didelis, infekcija plinta be jokių stabdžių. Kad jau pusė persirgo, gali būti tiesa.“
O kaip mes sugebame išvengti koronaviruso infekcijos kurortuose? Juk savaitgalį Palangoje ilsisi minių minios?
„Šito dalyko labai pakomentuoti negaliu, - atsakė M.Stankūnas. - Žmonės, vaikštantys Palangos gatvėmis, fiziologiškai išlaiko atstumą. Nugaromis nesiliečia. Jei ir būna kontaktas prasilenkiant, tai trumpalaikis. Jei jūs einate užsičiaupusi ir aš einu užsičiaupęs, prasilenkdami neužsikrėsime. Be to, žmonės gryname lauke būna. O Kauno „Adform“ kiemelyje, kuris tapo vienas iš koronaviruso infekcijos židinių, žmonės sėdėjo ilgą laiką, atstumo nebuvo.“
Seroepidemiologinio tyrimo duomenys bus skelbiami rugsėjo 11-ąją. 2001 m. rugsėjo 11-ąją Niujorke „al-Qaeda“ teroristai atakavo du dangoraižius-dvynius. Gal ir šiame tyrime bus paskelbta kažkokia ypatinga sensacija?
„Ne, sensacijos nėra, - patikino M.Stankūnas. - Apie rugsėjo 11-ąją Niujorke net nepagalvojome. Rugsėjo 10-ąją dar atlikinėsime tyrimus, nes taip pagal programą sutarta su Sveikatos apsaugos ministerija. Vakare, suvedę visus duomenis, padarysime jų nedidelę analizę ir paskelbsime rugsėjo 11-ąją, kad žmonėms per ilgai netampytume nervų.
Yra beprotiškai didelis visuomenės susidomėjimas, todėl pirmuosius rezultatus skelbsime, kad visuomenės alkį patenkintume. O dalis skaičiavimų vėliau bus skirti mokslo bendruomenei. Tolimesniems moksliniams tyrimams.“
