Gyvendamas su onkologinės ligos diagnoze dažnas nežino, kad be gydančio gydytojo informacijos apie ligą jam gali suteikti ir vaistininkas. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su Nacionaliniu vėžio institutu imasi iniciatyvos „Aš nesu liga“, kuria siekia atkreipti dėmesį, kad onkologinė diagnozė nėra nuosprendis ir žmogaus gyvenimas nesustoja ir dažnu atveju net ir nesulėtėja.
1 nuotr.
Siekiant atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo reikšmę, kasmet vasario 4-ąją minima pasaulinė kovos su vėžiu diena.
Vaistininkai sako, kad kartais ligos užklupti žmonės net nežino, į ką gali kreiptis papildomai ieškodami pagalbos. 25 proc. apklausoje dalyvavusių vaistininkų sakė, kad jiems yra tekę susidurti su atveju, kai žmogus į vaistinę atėjo iš karto po to, kai sužinojo diagnozę.
„Žmogus pasimeta ir užmiršta, kad jis gali nueiti pas psichologą, šeimos gydytoją, į bažnyčią, kad gali išgerti raminančių vaistų, rasti bibliotekoje ar knygyne literatūros apie kitų žmonių patirtis. Ir svarbiausia, kad reikia toliau gyventi ir draugauti su liga“, – rašoma viename iš atsakymų. Specialistai sako, kad onkologinės ligos užklupti žmonės turėtų nesibaiminti užsukti ir į vaistinę, nes čia jiems bus patarta arba rekomenduota, kas galėtų padėti šioje situacijoje.
Nors vaistininkams tenka susidurti su įvairias diagnozes išgirdusiais žmonėmis, tačiau apklausoje jie pripažino, kad tokiomis akimirkomis, kai žmogus sužino apie onkologinę ligą, labai sudėtinga tinkamai reaguoti. Vaistininkai sako suprantantys, kad pacientams svarbus ne gailestis, o profesionalūs patarimai, juos specialistai ir stengiasi suteikti.
Diagnozę sužinojusiems žmonėms kyla daugybė klausimų: pradedant dvejonėmis, ar tikrai pasitvirtins diagnozė, baigiant praktiškais dalykais – kaip įsigyti „POLA“ kortelę, kuri leistų naudotis įvairiomis nuolaidomis. Vaistininkai sako, kad žmonės dažnai domisi vitaminais, kurie galėtų padėti stiprinti imunitetą ir būtų tinkami vartoti su kitais vaistais.
Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, vaistinėse siekiama suteikti pagalbą visiems gyventojams, o kartais geriausiai gydo pokalbis ar nuraminimas. „Mūsų vaistininkai pasakoja pastebintys, kad apie onkologinę ligą išgirdę žmonės dažnai nežino, ką dar galėtų vartoti standartinio gydymo metu, todėl atsakymų ieško vaistinėje. Kartais jiems pakanka paprasčiausio padrąsinimo ar nuraminimo“, – sako ji.
Pastebima, kad kai kurie ligoniai susiduria su gydytojų onkologų požiūriu, kad gydymo metu derėtų vartoti tik preparatus, skirtus onkologinės ligos gydymui, todėl jie griebiasi absurdiškų alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip valgomoji soda ar rupūžių užpilas.
Šiais laikais daugėja mokslinių įrodymų, kad kai kurie fitoterapiniai junginiai galėtų sinergiškai veikti kartu su chemoterapija ir ją papildyti. Pastebima, kad nemažai augalinės kilmės medžiagų ar mikroelementų teigiamai veikia žmogaus sveikatą tiek sunkiu gydymo periodu, tiek atgaunant jėgas po chemoterapijos, lengvina jos šalutinius reiškinius.
