Socialiniai tinklai - gera idėja greitai ir pavojingai išsigimė

- Kaip manote, kas lėmė socialinių tinklų gausą ir populiarumą?

- Gausą lemia jų komercinė sėkmė. Pažiūrėkime, kokius turtus ir įtaką savo kūrėjams davė šiandien Lietuvoje bene geriausiai žinomas „Facebook". Beje, šis tinklas buvo įkurtas būtent todėl, kad pats Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg) turėjo bendravimo problemų ir norėjo palengvinti gyvenimą panašaus likimo žmonėms. Netrukus pasirodė, kad „Facebook" yra įdomus, patogus ir jis staigiai išpopuliarėjo. Tai - pradinė ir geroji jo funkcija: sujungti žmones, kuriems yra sunkiau bendrauti ar kuriuos skiria dideli atstumai, kas visuotinės migracijos laikais yra įprastas dalykas.

Deja, labai greitai buvo suprasta, kad socialiniai tinklai gali būti didelius pelnus generuojantys komerciniai produktai. Tuomet pasikeitė ir pačių tinklų funkcija. Šiandien jie formuojami taip, kad pritrauktų kuo daugiau vartotojų ir įtrauktų juos. Galima teigti, kad jų populiarumui įtakos turi teisinga rinkodara ir skatinamas žmonių noras vartoti.

Psichikos sveikatos specialistai perspėja, kad dabar šis produktas tampa kenksmingu. Idėja buvo gera, naudinga, bet išsigimė. Šiandien apie gerąjį tikslą ir gerąjį vartojimą esame užmiršę. Cukrus kadaise buvo retenybė ir geras produktas, šiandien kalbame, kaip kovoti su jo pertekliumi. Tas pats su socialiniais tinklais.

Tiesa, problema yra ne „medžiagos", kurios savaime yra geros. Problema - vartojimo kiekiai. Jei į „Facebook" užeinama kartą ar porą per savaitę pabendrauti su toli esančiais artimaisiais, tai yra gerai, tačiau vis daugiau žmonių pradeda juose „gyventi". Pastebima, kad soc. tinklai, kaip ir kiti žalingi dalykai, labiausiai paveikia mažiausiai apsaugotas, jautriausias visuomenės grupes - paauglius, jaunimą, o pastaruoju metu - ir vaikus.

Tai yra blogai, nes virtuali realybė pakeičia normalų, natūralų bendravimą. Jaunesnioji karta, kuri užaugo su soc. tinklais tuomet, kai formavosi bendravimo įgūdžiai, nebemoka bendrauti realiai, nebemoka normalaus bendravimo. Tai akivaizdžiai matyti kavinėje - ateina jaunimas, susėda ir pradeda rašinėtis telefonais.

- Su šia problema susiduria tik jaunimas?

- Deja, ir suaugusieji. Tie, kurie nesugeba užmegzti normalių santykių realybėje, bando tai kompensuoti virtualiame, tik suaugusiesiems skirtame, pasaulyje. Nors principas išlieka tas pats: kokių poreikių negali patenkinti realiai, tenkini virtualiai.

Viską dar labiau apsunkina tai, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad po kiekvieno apsilankymo soc. tinkluose dvasinė asmens savijauta pablogėja vidutiniškai 8 proc.

Taip yra, nes tinklai pateikia iškreiptą realybę. Visi kelia nuotraukas ar įrašus, siekdami akcentuoti savo gerąsias, dažnai - išgalvotas, puses. Čia kuriami įvaizdžiai - kelis kartus geresni negu realybėje, todėl soc. tinkluose apstu švenčių, kelionių, prabangos daiktų nuotraukų. Dažnas tokiu atveju pradeda jaustis esąs negražus, nevykėlis, nes susidaro įspūdis, kad visų aplinkinių, išskyrus jį, gyvenimas - nuolatinė šventė.

Žmogus save lygina su sukurtais įvaizdžiais ir jaučiasi nepilnavertis. Pradėjęs taip jaustis jis patenka į užburtą ratą - pats pradeda kelti gražias nuotraukas, gražius pasisakymus. Jaučiasi blogai, bet save pristato kitaip. Tuomet nuotaika krinta jo „Facebook" draugams.

- Ir kokių tai gali turėti pasekmių?

- Mes nuolat girdime apie žuvusius asmenukių darytojus. Taip yra todėl, kad, ypač jaunimui, aktualiausi tampa patiktukai. Jei vienas pakilo į 10 aukštą, kitas - jau į 16, o trečias lipa ant krano. Jeigu viena įkėlė nuotrauką su trumpu sijonu, kita jau kelia be sijono. Būtent tam eikvojamas visas turimas laikas ir energija. Kartais - net rizikuojant gyvybe. Socialiniai tinklai įtraukia į ydingą ratą, kuriame pats skęsdamas asmuo skandina ir aplinkinius.

Dar vienas momentas, apie kurį daugelis nesusimąsto - „Facebook" ar kituose tinkluose praleidžiamas laikas, išskyrus, kai tai naudojama kaip ryšių priemonė, yra beprasmis. Patiktukai, nuotraukos, reagavimai - beprasmybių beprasmybė. O žmonės tinkluose kasdien praleidžia po 3-4 valandas. Vadinasi, jie tuo metu nei dirba, nei bendrauja.

Prie nuolatinio psichologinio streso, nes kažkam esą sekasi geriau, prisideda ir fizinis apkrovimas - sėdima ilgai, susilenkus, panirus į ekraną, todėl sparčiai prastėja jaunimo sveikata.

- Dar ne vėlu taisyti esamą padėtį?

- Soc. tinklai šiandien daro daug blogo ir kai kurios šalys tai jau supranta. Tarkim Olandijoje, vienoje iš pirmaujančių psichikos sveikatos srityje šalių, buvo surengta graži socialinė akcija, kurios tikslas perspėti - socialiniai tinklai kenkia psichikos sveikatai. Soc. tinklai turėtų būti „žymimi" panašiai kaip tabako gaminiai - atsargiai, galimos pasekmės.

Dar XX a. viduryje cigaretes reklamuodavo vaikai, prieš II pasaulinį karą opiumo tinktūrą pardavinėjo kaip vaistą vaikams nuo viduriavimo. Visuomenei reikia laiko, kad suprastų, jog tokie dalykai nėra nekalti. Specialistai tai jau suvokė. Tikėsimės, per kažkiek metų supratimas, kaip, tarkim, buvo su nesveiku maistu, pasieks ir visuomenę, kuri padarys išvadas. Tik gaila feisbukinės kartos, nes dabartinius praradimus atkurti bus labai sunku. Jeigu jaunimas tuo metu, kai buvo įgūdžių formavimosi metas, jų negavo, vėliau kažką išugdyti gali būti neįmanoma.