Slaugytojo darbui toli gražu ne kiekvienas yra pašauktas

- F.Naitingeil laikais slaugymas, slaugytoja buvo siejama su atjauta, kantrybe, pasišventimu. O mūsų laikais?

- Šiandien slaugytojas susiduria su sudėtingiausiomis situacijomis, tad vien įgytų profesinių žinių apie kūno sistemas, ligas ir procedūras nebepakanka. Šiuo metu visas dėmesys sutelkiamas į slaugos principus, slaugos veiksmus, pobūdį, slaugos procesą, slaugos rezultatų vertinimą. Šiandieninis slaugytojas turi turėti didelį žinių bagažą. Turime jau ir slaugos magistrus, mokslų daktarus, profesorius, kas taip pat atskleidžia požiūrį į slaugą kaip į savarankišką sritį. Geri rezultatai neįsivaizduojami be komandinio darbo. Gydytojas be slaugytojo - kaip ir slaugytojas be gydytojo - vieni be kitų nieko nepadarys.

- Kauno universitetinė ligoninė - viena pirmųjų susidūrė su COVID-19 infekcija. Ką iki tol nepatirta ji pateikė slaugytojams?

- Pasaulis jau gruodžio mėnesį šnekėjo, kad Kinijoje yra tas virusas. Visi mes tą žinojome. COVID-19 infekcija buvo iššūkis visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai. Bet pasaulis jau buvo pergyvenęs SŪRS, Ebolos virusą. Mes taip pat visoms toms infekcijoms ruošėmės. Natūralu, kad susidūrus su COVID-19 buvo baimės, nežinios, bet stengiamės, kad liga būtų įveikta. Galiu pasidžiaugti - asmens apsaugos priemonių turime užtektinai, turime daug rėmėjų. Visiems ačiū už pagalbą ir paramą.

Šiandien slaugos personalo turime pakankamai, visi susitelkę, kas negalėjo dirbti dėl tam tikrų problemų - ligų, amžiaus rizikos, - išėjo atostogų, persikvalifikavo. Į infekcijos židinį jų neleidome. Ar būtų kam dirbti, jei vyresnio amžiaus slaugytojai būtų eliminuoti iš savo postų? Gyvenimas vietoj nestovi, vieni išeina, kiti ateina. Artimai bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno kolegija ir kitomis Lietuvos kolegijomis, daugelis šių mokyklų studentų renkasi darbą mūsų įstaigoje. Čia jie atlieka profesinę praktiką.

- Ar yra tekę medikams susidurti su sunkesne infekcija nei ši?

- Gal jau mes pripratome, kad gripas yra gripas. Bet jis labai pavojingas. Meningokokinė infekcija taip pat labai pavojinga liga. Vienos ligos išeina, kitos ateina. Mūsų darbas jas nugalėti. Mes esame pašaukti tarnauti žmonėms.

- Kas sunkiausia slaugytojui?

- Turbūt nesusikalbėjimas su pacientu. Nesakau, kad personalas neklysta, mes visi esame skirtingi. Tačiau ir pacientai, ir jų artimieji taip pat ne visada būna teisūs. Išspręsti problemas neretai būna nelengva ir ne visuomet įmanoma, bet tokia mūsų profesijos specifika. Vis dėlto sunkiausia slaugytojui psichologinė našta - pacientų mirtys, skausmas, kančia. Ačiū visiems, kurie šių dienų kovoje su COVID-19 laikotarpiu suprato, kokia garbinga, pasiaukojanti specialybė yra medikas, ačiū už padėkas, dainas, palaikymą. Patikėkite, tas palaikymas mus labai įkvepia. Jautiesi ne vienas.

Aš dirbau slaugytoja daug metų, dirbau sunkiame skyriuje, kuriame tikrai buvo mirčių, daug išgyvenimų. Patikėkit, prie mirties nepriprantama. Tu kiekvieno paciento mirtį išgyveni savyje. Eini į darbą ir žinai, kad susitiksi su ligoniu, kuris serga lengva forma, bet susitiksi ir su kenčiančiu, kuriam padėti nebe tavo jėgoms. Prie to niekaip neįmanoma priprasti. Mes esame jautrūs žmonės. Žmonės, kaip ir visi.

- Ką patartumėt jaunimui, kurie sprendžia rinktis slaugytojo kelią?

- Jeigu besirenkantis slaugytojo specialybę manęs paklaustų patarimo, aš pirmiausia atsakyčiau jam klausimu. Ar galėsi ištverti sunkumus, visas kliūtis, ar supranti, kad sutiksi visokių žmonių? Bus pykstančių, nes jam skauda, bet tu negalėsi pasiduoti emocijoms. Turime būti kantrūs, švelnūs, gailestingi. Jeigu šias savybes turi, slaugytojo darbas - tavo pašaukimas. Jeigu nemyli žmogaus, nesusigyvensi su šita specialybe. Iš savo praktikos galiu pasakyti, yra vienas kitas darbuotojas, su kuriuo nuolat kažkas vyksta. Žmogus galbūt jis nėra blogas, bet atsidūrė ne savo vietoje ir jam reikia kažką keisti.