Praėjusią savaitę (sausio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis visoje Lietuvoje siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 60,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
1 nuotr.
Tačiau, kaip aiškėja iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) skelbiamų duomenų, daugiausiai šių susirgimų registruota Kauno apskrityje (90,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų). Kai ką gripas į Kauno ligonines guldo netgi šeimomis.
Dar prieš savaitę Kauno apskrityje buvo registruoti 3898 gripu ir ŪVKPI sergantys gyventojai (69,4 atv. 10 tūkst.), iš kurių gripu sirgo 133 žmonės, o šį pirmadienį NVSC pranešė, jog per praėjusią savaitę toje pačioje apskrityje susirgusiųjų padaugėjo iki 5068 (iš jų – 352 gripo atvejai).
Iš viso per priešpaskutinę sausio savaitę visoje Lietuvoje sergančiųjų buvo 200210. Gripas diagnozuotas 947 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę – 586 asmenims. Pažymėtina, kad pernai tuo pačiu metu (4-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo dvigubai didesnis – 155,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Kol šiemet sergamumas nėra aukštas (epideminis lygis fiksuojamas, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 ir daugiau sergančiųjų), dar pravartu skiepytis nuo gripo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, šiuo metu gripo vakcinos, skirtos penkių rizikos grupių asmenų skiepijimui, yra daugumoje Lietuvos poliklinikų. Skiepai gali apsaugoti ne tik didžiausią riziką patiriančius asmenis, bet ir užkirsti kelią gripo plitimui visuomenėje.
Valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami 65 metų ir vyresni, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat tie, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Nemokamai skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Kitose Europos šalyse kasmet nuo gripo paskiepijama per 75 proc. rizikos grupei priklausančių asmenų (65 metų ir vyresnių), Lietuvoje – tik apie 20 proc..
Pasak NVSC atstovės Linos Grinytės-Jauniškienės, valstybės lėšomis asmenys nuo gripo skiepijami dėl dviejų priežasčių. Vieniems iš jų gripas ypač pavojingas dėl galimų sunkių ligos formų, komplikacijų, kitiems (sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams) svarbu nesirgti, kad nesutriktų gydymo įstaigų veikla, be to, sergantys medikai gripu gali užkrėsti pacientus bei kitus gydymo įstaigose esančius žmones. Gripo vakcina šimtu procentų neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, tačiau tyrimai rodo, kad pasiskiepijusieji išvengs ligos arba gripo simptomai bus lengvesni.
„Asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, pasiskiepijus nuo gripo, komplikacijų taip pat gali nepavykti išvengti, bet jos bus lengvesnės. Tačiau svarbiausia, kad gripo vakcina mažina mirties nuo gripo riziką, kurių, deja, nepavyksta išvengti kiekvieną gripo sezoną“, – tvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
