Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savo veiklą ėmėsi atnaujinti beveik 72 proc. šalies ligoninių, t. y. 7 iš 10 stacionarines paslaugas teikiančių jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams.
1 nuotr.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teikiamais birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje ligoninių paslaugų atnaujinimo planus NVSC jau buvo pateikusios, pradėjusios veiklą bei priima pacientus 123 ligoninės. Aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio ir Utenos apskritys – jos atnaujino daugiau nei 80 proc. stacionarinių paslaugų. Vos trečdalį (32 proc.) ligoninių atnaujina veiklą Vilniaus apskrityje.
Klaipėdos apskrityje veiklą atnaujina 39 (85 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, Šaulių apskrityje – 8 (77,7 proc.), Kauno apskrityje – 20 (69 proc.), Telšių apskrityje – 5 (83 proc.), Utenos apskrityje – 7 (88 proc.), Panevėžio apskrityje – 15 (83 proc.), Alytaus apskrityje – 12 (71 proc.), Tauragės apskrityje – 4 (67 proc.), Marijampolės apskrityje – 3 (60 proc.), Vilniaus apskrityje – 10 (32 proc.).
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad vis daugiau gydymo įstaigų išgirsta prašymus atverti duris pacientams ir tai padaro.
„Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata“, – sako ministras A. Veryga.
Paaiškiname, kad gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama yra tada, kai jos parengia, suderina su NVSC paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas. Ir, žinoma, kai pagal jį pradeda veiklą. Karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai.
