Kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė, nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos dėl karantino mažiausiai – penktadaliu – „susitraukė“ šeimos gydytojo komandos paslaugos, bet buvo itin stipriai apribotos kitos ambulatorinės specializuotos paslaugos ir stacionarizavimas. Vis dėlto viso karantino metu gyventojams buvo prieinama būtinoji ir skubioji pagalba, klasterinės paslaugos, teikiamos visos gydymo paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyko planiniai skiepijimai.

Taigi vos penktadaliu – 20,1 proc. – sumažėjusias šeimos gydytojos komandos paslaugų apimtis, tikėtina, lėmė tai, kad didžioji dalis paslaugų buvo teikiama nuotoliniu būdu. Tuo metu teikiamų specializuotų ambulatorinių paslaugų dalis, lyginant su pernai, „susitraukė“ daugiau kaip 86 proc.

86,7 proc. sumažėjo prevencinių programų paslaugų, 70,8 proc. – skatinamųjų paslaugų, 77,8 proc. – dienos stacionaro paslaugų. 85,8 proc. „susitraukė“ ir ambulatorinės chirurgijos paslaugos. Dienos chirurgija beveik nevyko, lyginant su pernai, suteikta 97,1 proc. mažiau paslaugų.

Perpus sumažėjo stacionarinio aktyvaus gydymo paslaugų, jų suteikta 50,1 proc. mažiau nei pernai.

Taip pat buvo kone sustabdytos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos – jų apimtys sumažėjo 98,3 proc., stacionarinės reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos daugiau nei perpus, t. y. 57 proc. mažesne apimtimi.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimtis buvo stengiamasi išlaikyti kuo mažiau pakitusias, jos mažėjo vos dešimtadaliu (9,9 proc.), o paliatyviosios pagalbos paslaugų apimtys šiemet netgi augo 3 proc.

Lyginant pernykščių ir šių metų tą patį laikotarpį, būtinosios pagalbos paslaugos sumažėjo kone perpus: specializuotos ambulatorinės paslaugos „susitraukė“ dukart, t. y. 50,9 proc., priėmimo skubios pagalbos paslaugos – 44,5 proc., stebėjimo paslaugos – 47,2 proc. Tuo metu stacionarinio aktyvaus gydymo atvejų sumažėjo 37,9 proc.

Mažiau suteikta ir klasterinių paslaugų. Miokardo infarkto gydymo, kai atliekamas širdies vainikinių kraujagyslių stentavimas, atvejų sumažėjo kone trečdaliu – 30,9 proc. Insulto gydymo, kai taikoma trombolizė, paslaugos sumažėjo 26,8 proc. Tik insulto gydymo, kai taikoma invazinė trombektomija, atvejų skaičius išaugo 15,5 proc. Tiesa, tai gali būti susiję ne tiek su koronaviruso infekcija, kiek su insulto aprašo pasikeitimais.

Šalyje ekstremali situacija buvo paskelbta vasario 27 d., bet gydymo paslaugų teikimo pokyčiai prasidėjo kovo 16 d. paskelbus karantiną. Po pusantro mėnesio, t. y. balandžio 29 d., buvo patvirtinti reikalavimai, kaip atnaujinti planinių paslaugų teikimą, o gegužės 18 d. – reikalavimai planinių odontologinių paslaugų atnaujinimui.

Vos atnaujinus veiklą, sveikatos priežiūros įstaigoms leidžiama teikti planines paslaugas perpus mažesne apimtimi, t. y. neviršyti 50 proc. įstaigos pajėgumų per dieną aptarnauti tam tikrą skaičių pacientų. Jų skaičius priklauso nuo gydymo įstaigoje dirbančio personalo, kabinetų skaičiaus, esamos infrastruktūros ir kitų kriterijų. Kiekviena gydymo įstaiga turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kad būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Teikti planines paslaugas pradėjusios poliklinikos ir ligoninės prie maksimalių pajėgumų gali pereiti jau po poros savaičių. Vis dėlto, jei šalyje tris dienas iš eilės būtų nustatyta 50 ir daugiau naujų koronaviruso infekcijos užsikrėtimo atvejų arba per vieną dieną jų skaičius šoktelėtų iki 200 ir daugiau, – planinių paslaugų planai būtų iškart stabdomi.

SAM: karantino metu ypač išaugo e. sveikatos sistemos naudojimas

Karantino laikotarpiu nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos smarkiai išaugo skaitmeninės sveikatos sistemos naudojimas. Į skaitmeninę erdvę persikėlė dalis ambulatorinių aprašymų, siuntimų ir receptų, pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Šių metų balandį net 99,6 proc. kompensuojamųjų vaistų paskirti išrašant e. receptus. Palyginimui, 2019 m. balandį e. receptai kompensuojamiesiems vaistams sudarė 91 proc., 2018 m. balandį – 63 proc.

Be kitų virtualių įrankių, Lietuvos medikai kone du kartus dažniau ėmė naudotis ir e. sveikatoje įdiegtu vaistų sąveikų tikrinimo funkcionalumu. Balandį elektroniniu būdu dėl galimų sąveikų buvo patikrinta dvigubai daugiau pagal e. receptą išrašytų vaistų nei sausį – net 76 proc.

Sausį buvo patikrinta 31 proc. e. receptais paskirtų vaistų sąveikų, tuo metu vasarį šis skaičius išaugo dvigubai, iki 61 proc., ir tolygiai augo iki 67 proc. kovą ir 76 proc. – balandį.

Vaistų sąveikos tikrinimo funkcionalumas pradėjo veikti 2019 m. balandį. Dalis šalies gydymo įstaigų ėmėsi aktyviai ja naudotis, nes nepageidaujamos reakcijos, susijusios su vaistų sąveikomis, yra dažna ir opi tema. Nors kai kurias vaistų sąveikas gydytojai gerai žino, vaistų sąveikos tikrinimo sistemos galimybės yra kur kas didesnės – ji tikrina virš 12 tūkstančių kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reakcijų pagal Lietuvoje registruotų vaistų ir veikliųjų medžiagų pavadinimus.

Itin svarbus funkcionalumas, kad, kaskart išrašant naują e. receptą, automatiškai patikrinama ir vaistų sąveiką tarp paciento jau vartojamų vaistų.