Šalančios galūnės grasina Reino sindromu

Šal­tuo­ju me­tų lai­ku žmo­nės skun­džia­si, kad nei šil­ti ba­tai, nei pirš­ti­nės neap­sau­go ša­lan­čių ga­lū­nių – ran­kos ir ko­jos tar­si le­di­nės. „Ga­lū­nių at­ša­li­mo sind­ro­mas ga­li bū­ti ypač sun­kių li­gų po­žy­mis“, – per­spė­ja Respub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja, gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė Sig­la Šče­po­na­vi­čiū­tė.

Ko­dėl šą­la ga­lū­nės?

Gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė Sig­la Šče­po­na­vi­čiū­tė sa­ko, jog ran­kų ir ko­jų pirš­tai at­vės­ta grei­čiau nei ki­tos kū­no da­lys. Ant pė­dų ir plaš­ta­kų dau­giau jun­gia­mo­jo saus­gys­li­nio ir ma­žiau rau­me­ni­nio au­di­nio, ku­rio krau­jo­ta­ka intensy­ves­nė, čia be­veik nė­ra rie­ba­li­nio au­di­nio, efek­ty­viai su­lai­kan­čio ši­lu­mą. Plaš­ta­kos ir pė­dos yra to­liau nuo or­ga­niz­mo ši­lu­mos šal­ti­nių, jos pra­sčiau ap­rū­pi­na­mos krau­ju, o jų plo­ny­tės krau­ja­gys­lės ir ka­pi­lia­rai at­ša­lus dar la­biau su­si­trau­kia.

Įta­kos tu­ri ir ate­rosk­le­ro­zi­niai krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mai.

Krau­ja­gys­lės su­siau­rė­ti ga­li ne tik nuo šal­čio, bet ir nuo nuo­var­gio ar stre­so. „Ta­da daž­nas grie­bia­si ci­ga­re­tės, nai­viai ti­kė­da­ma­sis, jog dū­mas pa­de­da at­si­kra­ty­ti įtam­pos, ne­ri­mo, at­si­pa­lai­duo­ti. Moks­liš­kai įro­dy­ta, kad ci­ga­re­tė­je esan­tis ni­ko­ti­nas tik dar la­biau paašt­ri­na stre­są, ner­vin­gu­mą, su­ža­din­da­mas sim­pa­ti­nę ner­vų sis­te­mą, jis su­ke­lia smul­kių krau­ja­gys­lių spaz­mus, or­ga­nai pra­sčiau ap­rū­pi­na­mi de­guo­ni­mi“, – sa­ko neurolo­gė.

Dar vie­na rim­ta ša­lan­čių ga­lū­nių prie­žas­tis – blo­ga mi­ty­ba. Liek­ni žmo­nės šą­la daž­niau už tuos, ku­riuos šil­do nuo­sa­vi rie­ba­liu­kai, ta­čiau šal­tuo­ju me­tų lai­ku neu­ro­lo­gė ne­pa­ta­ria lai­ky­tis die­tos, nes šiuo pe­rio­du ypač svar­bu gau­ti pa­kan­ka­mai įvai­rių mais­to me­džia­gų.

Ne­re­tai ga­lū­nės šą­la dėl ne­tin­ka­mos ap­ran­gos. Grei­tai ga­lū­nės at­vės­ta žmo­nių, ku­rių krau­jo spau­di­mas žemes­nis nei vi­du­ti­nis. Kū­no ga­lū­nės ga­li šal­ti ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­rims ga­lū­nės ne­re­tai šal­ti pra­de­da ėmus var­to­ti hor­mo­ni­nius pre­pa­ra­tus. Kū­no ga­lū­nių at­ša­li­mą ga­li su­kel­ti širdies ir krau­ja­gys­lių ir skyd­liau­kės li­gos, ane­mi­ja – kai krau­jy­je stin­ga he­mog­lo­bi­no.

Pa­mė­lu­sios ga­lū­nės – rim­ta li­ga

Be­ne daž­niau­sia ga­lū­nių ša­li­mo prie­žas­tis – Rei­no sind­ro­mas. „Tai – šal­čio ar stre­so su­ke­lia­mi plaš­ta­kų ar pė­dų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai, – sa­ko gy­dy­to­ja. – Ran­kų ar ko­jų pirš­tai dėl krau­ja­gys­lių spaz­mų ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­mi krau­ju, pra­de­da tvink­čio­ti, tam­pa šal­ti, pa­bą­la, vė­liau pa­mėls­ta, ga­li pri­si­dė­ti ir pirš­tų tir­pi­mas. Net­ru­kus krau­ja­gys­lės pra­si­ple­čia, ta­da oda su­šy­la, pa­raus­ta, ga­lū­nės su­pra­kai­tuo­ja, o drėg­nos ga­lū­nės vėl pra­de­da grei­čiau šal­ti. Prie­puo­lis ga­li truk­ti nuo ke­lių mi­nu­čių iki ke­lių va­lan­dų.“

Kai šal­čio jaus­mas tam­pa lė­ti­niu ir at­si­ran­da įvai­rių odos pa­žei­di­mų – oda su­trū­ki­nė­ja, at­si­ran­da ope­lių, galū­nė­se jau­čia­mas nuo­la­ti­nis ba­dy­mas, vi­siš­kas že­mos tem­pe­ra­tū­ros ne­to­le­ra­vi­mas.

Prie­puo­lį ga­li­ma nu­trauk­ti ar­ba jį su­trum­pin­ti pa­pras­to­mis prie­mo­nė­mis – po te­kan­čiu šil­tu van­de­niu ar šil­to van­dens du­be­ny­je su­šil­do­mos ran­kos ar ko­jos. Jei prie­puo­lį su­kė­lė ner­vi­nis stre­sas, pir­miau­sia bū­ti­na nusira­min­ti.

„Ser­gant šia li­ga svar­bu pa­ste­bė­ti, kas su­ke­lia prie­puo­lį ir steng­tis jo iš­veng­ti“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja S.Ščeponavi­čiū­tė ir pri­me­na šil­čiau reng­tis, dė­vė­ti kumš­ti­nes pirš­ti­nes, avė­ti tin­ka­mo dy­džio ba­tus.

Leng­vos for­mos Rei­no sind­ro­mas vais­tais ne­gy­do­mas – tik re­ko­men­duo­ja­ma veng­ti šal­čio ir mankš­tin­tis.

Iš­ban­dy­ki­te liau­diš­kas prie­mo­nes

Prieš ap­si­lan­kant pas me­di­kus, gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė pir­miau­sia pa­ta­ria iš­ban­dy­ti liau­diš­kas prie­mo­nes kraujo­ta­kai ge­rin­ti.

„Jei daž­nai šą­la ko­jos bei ran­kos, ne­val­gy­ki­te rie­baus ir rū­ky­to mais­to, nes ta­da krau­jas plūs­te­li į gal­vą, o galū­nės jo gau­na ma­žiau, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja. – Rin­ki­tės leng­vai virš­ki­na­mą, daug ge­le­žies ir vi­ta­mi­nų tu­rin­tį mais­tą: lie­są mė­są, vai­sius, dar­žo­ves. Daug ge­le­žies yra kiau­ši­nio try­ny­je, špi­na­tuo­se, obuo­liuo­se, ra­zi­no­se, džio­vin­to­se sly­vo­se. Taip pat pa­tar­ti­na val­gy­ti gri­kių kruo­pų, po­mi­do­rų, mor­kų ir bu­ro­kė­lių. Daž­niau nei įprastai ger­ki­te karš­tą vais­ta­žo­lių ar­ba­tą. Šą­lan­tiems žmo­nėms ver­tė­tų at­si­sa­ky­ti vi­sų ža­lin­gų įpro­čių“.

Iš­gė­rus al­ko­ho­lio krau­jas plūs­te­li į gal­vą, to­dėl pa­jun­ta­mas ši­lu­mos ant­plū­dis, ta­čiau ši­lu­ma grei­tai išei­na per odos po­ras ir bend­ra kū­no tem­pe­ra­tū­ra su­ma­žė­ja.

Pra­vers ir vo­ne­lės

Ša­lan­čias ko­jas ir ran­kas veiks­min­gai su­šil­do van­dens vo­ne­lės. Te­rei­kia į šil­tą van­de­nį įber­ti džio­vin­tų čiob­re­lių kar­tu su rau­do­nė­liais ar šiek tiek mal­tų juo­dų­jų pi­pi­rų, po­rą šaukš­tų su­mal­tos im­bie­ro šak­nies, ar val­go­mo­sios drus­kos. To­kio­se vo­ne­lė­se ša­lan­čias ko­jas rei­kia mir­ky­ti 10-15 mi­nu­čių.

„Šiukš­tu smar­kiai su­ša­lu­sių ga­lū­nių ne­kiš­ki­te po karš­tu van­de­niu, – per­spė­ja neu­ro­lo­gė. – Va­ka­re, nu­si­plo­vę ko­jas, kol jos dar drėg­nos, pa­dus pa­trin­ki­te drus­ka, tik po to nu­šluos­ty­ki­te sau­sai rankš­luos­čiu. Jei nuo­lat da­ry­si­te šią pro­ce­dū­rą, ko­jos bus šil­tos, be to, jūs ne­si­rgsi­te per­ša­li­mo li­go­mis“.

Ma­sa­žuo­ki­tės

Su­šil­ti ga­li­te kuo daž­niau ma­sa­žuo­da­mi zo­nas, kur yra dau­giau­sia aku­punk­tū­ri­nių taš­kų – tai pa­dai, del­nai ir au­sys. Trin­ki­te, mai­gy­ki­te ran­ko­mis, pa­si­tel­ki­te ma­sa­ži­nius vo­le­lius ar ki­to­kias tu­ri­mas prie­mo­nes. Svar­biau­sia, kad šios zo­nos bū­tų ma­sa­žuo­ja­mos kas­dien, esant ga­li­my­bei – ke­lis kar­tus per die­ną. Ta­da cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma, kaip reak­ci­ja į dir­gik­lį, siun­čia dau­giau krau­jo į tas vie­tas, kad su­ba­lan­suo­tų vi­daus or­ga­nų veik­lą, at­sta­ty­tų or­ga­niz­mo pu­siaus­vy­rą.

„Jei ne­pa­vyks­ta su­šil­dy­ti ša­lan­čių kū­no ga­lū­nių liau­diš­ko­mis prie­mo­nė­mis, pa­gal­bos kreip­ki­tės pas gy­dy­to­ją“, – sa­ko neu­ro­lo­gė S. Šče­po­na­vi­čiū­tė.