Vasarą, kai žmonės daugiau dirba soduose, daržuose, poilsiauja gamtoje, padaugėja pacientų, sergančių infekcine odos liga - rože, kurią sukelia į organizmą pro pažeistą odą ar gleivinę iš aplinkos patekę tam tikri mikroorganizmai. Tiesa, ne visi šia liga susirgę pacientai kriepiasi į medikus - yra tikinčių, kad rožę galima išgydyti užkalbėjimais.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Odos ir veneros ligų centro direktorė doc. dr. Matilda Bylaitė „Respublikai“ teigė nesmerkianti žmonių, kurie pasireiškus rožei neskuba pas gydytojus, o ieško alternatyvių gydymo būdų. Jos prosenelė buvo žiniuonė ir veiksmingai gydė žmones užkalbėjimais - tada, kai dar nebuvo išrasti antibiotikai ir nebuvo kitos galimybės įveikti šią ligą.
„Iš patirties žinau, kad tie alternatyvūs gydymo būdai gali būti veiksmingi - man ir pačiai daugiau nei prieš 20 metų, kai dar buvau maža, žiniuonis užkalbėjimais išgydė rožę, nes ligos įveikti nepajėgę medikai patarė ieškoti kitokios pagalbos, - sakė M.Bylaitė. - Dabar, žinoma, medikai vaistais rožę dažniausiai įveikia. Tačiau esmė ta, kad mediko vaidmuo gydant ligą sudaro vos 10 proc. Medikas gali diagnozuoti, patarti, išrašyti vaistų, bet ką daro pacientas - jo paties atsakomybė. Jo elgsena sąlygoja didžiąją dalį ir ligų priežasčių, ir pasekmių“.
Gydytojos teigimu, rožė dažniausiai susijusi su nusilpusiu imunitetu. Tačiau liaudis nuo seno sakydavo, kad rožę gauni išsigandęs. Ir tiesos čia yra, nes išgąstis tam tikram laikui smarkiai susilpnina imunitetą. Kartais to pakanka, kad pasireikštų rožė, ypač jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, yra susižeidęs, turi kokių žaizdelių.
„Kadangi medicinos požiūriu rožė yra infekcinė liga, medikai ją gydo antibiotikais. Žiniuoniai, burtininkai, ar kaip juos bepavadinsi, gydo užkalbėjimais, o užkalbėjimas iš esmės yra malda. Ji nuramina žmogų, suteikia dvasinių jėgų, o tada stiprėja ir fizinis kūnas, imunitetas, - svarstė medikė. - Tiesa, gydyti rožę gali tikrai ne kiekvienas. Tai turi būti labai energiškai stiprus, šviesus žmogus - tokių rasti dabar nėra lengva, todėl neretai į mus žmonės kreipiasi, kai liga jau būna gerokai pažengusi, taip ir nesulaukę teigiamo užkalbėjimų rezultato“.
Sukelia mikroorganizmai
Rožė (lot. erysipelas) - ūminis infekcinis, tačiau neužkrečiamas odos ir poodžio uždegimas, kurį dažniausiai sukelia tam tikri mikroorganizmai, patekę į organizmą pro pažeistą odą ar gleivinę. Pagrindinis ligos požymis - ryškus odos paraudimas, todėl ji ir vadinama rože.
Infekcija į organizmą gali patekti per net ir nežymias žaizdeles, įtrūkimus, įbrėžimus, iššutusius tarpupirščius, pėdų grybelio pažeistą odą, vabzdžių įgėlimo ar įkandimo, nudegimo vietas, chirurgines žaizdas, egzemos, niežų, pūslių pažeistas vietas.
Uždegimas paprastai išplinta limfos tekėjimo takais ir pažeidžia odą bei poodines ląsteles. Dažniausiai rožė atsiranda ant veido, tačiau gali atsirasti ir ant blauzdų, sėdmenų, krūtinės ar aplink bambą. Dažniau ja serga pagyvenusios moterys.
Rožė ypač „myli“ silpnesnius, pagyvenusius, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančius žmones, kurių organizmo atsparumas nusilpęs - susirgus rože lėtinės ligos paūmėja. Liga dažniau prikimba prie tų, kurie kenčia dėl kojų venų nepakankamumo, limfostazės ar tromboflebito, serga kepenų ciroze, inkstų nepakankamumu, vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Nusilpusį imunitetą dažniausiai turi ir sergantys alkoholizmu, narkomanija.
Pagrindinis simptomas - paraudimas
Užsikrėtus rože visų pirma pakyla aukšta temperatūra, dažnai net iki 40 laipsnių, prasideda šaltkrėtis. Ligonį pykina, jis vemia. Dėl šių požymių žmonės dažniausiai iš pradžių mano, kad jie arba susirgo gripu, arba apsinuodijo maistu.
Ligos inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 2-5 dienas - tik tada infekcijos patekimo vietoje atsiranda odos paraudimas. Pradžioje jis būna netaisyklingos formos, vėliau ribos tampa aiškios, kraštai pakilę, dantyti, aiškiai atsiriboję nuo sveikų audinių. Pažeisti audiniai tinsta, pažeidimo vietoje jaučiamas odos tempimas, ji skausminga, ją peršti ar niežti. Jei uždegimas stiprus, gali susidaryti pūslės, erozijos ar nekrozė.
Ryškesni rožės požymiai dažniausiai trunka vieną dvi savaites, paskui jie ima silpnėti, pažeista oda tamsėja, pleiskanoja.
Rožės komplikacijos
Sergant lengva rožės forma, kai yra tik paraudimas, nėra ryškių intoksikacijos požymių, aukštos temperatūros. Gydomas antibiotikais, vaistais nuo uždegimo, per 7-8 dienas žmogus pasveiksta.
Jei žmogus serga sunkesne rožės forma, galimos įvairios komplikacijos, paūmėja lėtinės ligos, todėl toks pacientas gydomas ligoninėje.
Sergant rože neretai krinta kraujospūdis, sutrinka širdies, inkstų veikla. Negydoma rožė, jei ji yra, pavyzdžiui, ant veido, gali komplikuotis smegenų uždegimu, sinusitu, jei ant kojos ar rankos - venų uždegimu, net sepsiu.
Jei uždegimas nestiprus, rožė gali praeiti ir negydant, tačiau linkusi kartotis. Rožės atkryčių pasitaiko gana dažnai - beveik pusei rože sirgusių pacientų. Ligai dažnai kartojantis gali išsivystyti dramblialigė.
Rožės profilaktikai svarbu:
stiprinti imuninę sistemą,
vengti mikrotraumų, nuospaudų,
atsargiai elgtis susižeidus, tuojau pat žaizdą dezinfekuoti,
gydyti odos grybelį, tarpupirščių iššutimą, avėti tinkamą avalynę,
tinkamai gydyti cukrinį diabetą ir vengti ligos komplikacijų,
esant kojų venų nepakankamumui, nešioti kompresines kojines, gerti venų ir limfagyslių tonusą didinančius preparatus,
atlikti fizioterapijos procedūras limfos nutekėjimui gerinti.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
