Į „Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi klaipėdietė Ligita, kuri pasakojo, jog atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai gydytojai jai diagnozavo labai retą ligą - ja moteris serga kone vienintelė Lietuvoje.

„Gydytojui diagnozavus ligą, buvo paskirti vaistai, tačiau jų vaistinėje įsigyti negaliu. Kad įsigyčiau vaistų, yra reikalingas retų ligų komisijos sprendimas", - pasakojo klaipėdietė.

Komisija priimti sprendimą dėl vaistų įsigijimo pavedė derybų komisijai, tad Ligita sprendimo laukia jau nuo sausio pabaigos.

„Norėjau paskirtus vaistus įsigyti savo lėšomis, tačiau to padaryti taip pat negalėjau, nes tam reikia ministro įsakymo, kad vaistinė turėtų teisę man parduoti vaistinį preparatą. Galiausiai gavusi ministro įsakymą įsigijau vaistų vienam mėnesiui, bet jei po mėnesio dar nebus komisijos sprendimo, būsiu be reikalo juos pirkusi", - sakė Ligita.

Ligita yra pirmoji pacientė Lietuvoje, kuri tokios rūšies ligai gydyti reikiamą vaistą įsigijo kaip nekompensuojamą ir vaistinėje. Kad tai būtų įmanoma, SAM turėjo atlikti tam tikrus veiksmus su reguliuojančiomis institucijomis.

Tačiau moteris pasakojo, jog su tokia vaistų skyrimo ir kompensavimo tvarka ji susiduria ne vienintelė. Visiems pacientams, kuriems diagnozuojamos retos ligos, tokia vaistų skyrimo tvarka ir ilgas laukimas - ne naujiena.

Ji vylėsi, jog vieną dieną ši tvarka bus pakeista ir jie bus skiriami gerokai greičiau, nes sergantiesiems svarbi kiekviena diena.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškino, jog visus labai retų būklių gydymo atvejus nagrinėja ir dėl kompensacijos skyrimo sprendžia sveikatos apsaugos ministro sudaryta Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija, kurioje dirba universitetų ligoninių, Valstybinės ligonių kasos ir SAM atstovai.

„Komisija aprašo ir jos darbo reglamento nustatyta tvarka įvertina gydymo įstaigos pateiktus paciento būklės retumą pagrindžiančius dokumentus ir priima sprendimą dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo", - tikino SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Jeigu vaisto terapinė nauda nėra oficialiai patvirtinta ir vaistas nėra užregistruotas Lietuvoje arba Europos Sąjungoje kaip tinkamas konkrečiai retai ligai gydyti, pasitelkiamos tarptautinės gydymo rekomendacijos, mokslinė literatūra, klinikinių tyrimų duomenys ir kita reikšminga medicininė informacija.

Valstybinė ligonių kasa turi įvertinti, ar PSDF biudžete yra pakankamai lėšų vaistui kompensuoti ir kokią įtaką tai turės biudžetui.

„Komisija, gavusi prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas, sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos. Jei trūksta duomenų sprendimui priimti, komisija skiria papildomą terminą duomenims pateikti, jei reikia, dėl vaistinio preparato terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimo kreipiasi į nepriklausomas institucijas ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Skubiais atvejais, kai paciento būklė sparčiai blogėja ir jį reikia gydyti nedelsiant, sprendimai priimami per vieną darbo dieną", - dėstė SAM atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pasiteiravus, ar įmanoma ką nors padaryti, kad vaistai sergančiuosius labai retomis ligomis pasiektų greičiau, buvo atsakyta, kad visais atvejais turi būti laikomasi būtinų vertinimo ir derybų su vaistų gamintojais etapų - kad pacientas gautų veiksmingiausią įmanomą pagalbą, o visus gaunamus prašymus komisija stengiasi išnagrinėti kiek įmanoma greičiau.

„Siekdamos tobulinti teisinį reglamentavimą, užtikrinti skaidresnį ir aiškesnį sprendimų priėmimą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo ir susijusių dokumentų pakeitimo projektus, kurie galėtų užtikrinti ir greitesnį komisijos sprendimų priėmimą", - pasakojo J.Gališanskis.