respublika.lt

Reikia milijono? Prašykite seimūnų

(0)
Publikuota: 2016 gruodžio 21 10:53:02, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Reikia milijono? Prašykite seimūnų. Eltos nuotr.

Lietuvoje milijonai projektams, kurie pripažinti nenaudingais ir neefektyviais, gali būti skiriami vien todėl, kad kažkuris Seimo narys paprašė. Tokius faktus dabar tenka nagrinėti Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Naujoji komiteto pirmininkė dr. Agnė ŠIRINSKIENĖ „Vakaro žinioms“ teigė įsivaizdavusi, kokie darbai jos laukia pradėjus eiti šias pareigas, tačiau apie tokius faktus, kuriuos dabar tenka nagrinėti, negalėjusi net pagalvoti.

 

- Kokie tie faktai, kurie, pradėjus vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, jums buvo tokie netikėti?

- Valstybės kontrolei atlikus auditą dėl valstybės investicinių programų paaiškėjo, kad daugiau kaip 20 mln. eurų investicinių programų lėšų buvo skirta projektams, kuriuos Investicinių projektų atrankos komisija įvertino 0 balų, t.y. pripažino nereikalingais ir neefektyviais. Tačiau lėšos jiems buvo skirtos, kaip nurodoma audito ataskaitoje, vadovaujantis subjektyviais kriterijais - kažkurie Seimo nariai tiesiog paprašė tam tikriems projektams pinigų skirti, ir pinigai jiems buvo padalyti. Tie projektai susiję su keliomis sveikatos priežiūros įstaigomis, o kai kurioms jų skirtos sumos siekia net milijoną eurų.

- Lietuvoje viskas taip paprasta - Seimo narys paprašo, ir pinigų atsiranda?

- Panašu, kad taip. Ir kiek mes išsiaiškinome, tie prašymai net nebuvo oficialūs, t.y. jie net nebuvo registruoti kaip valstybės investicinių programų pataisos. Tai tiesiog buvo individualių asmenų kreipimaisi į ministeriją, ir ministerija atitinkamai „pasitvarkė“.

- Kažkas už tokį „pasitvarkymą“ turės atsakyti ar, kaip pas mus dažnai būna, - pinigai išnaudoti, kaltų nėra?


- Tai mes dabar svarstome. Tarnybinei atsakomybei yra suėję senaties terminai, tad ji negalima. Dabar bendraujame su teisininkais ir aiškinamės, ar negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Valstybės kontrolė, pristatinėdama audito išvadas komitetui, taip pat pripažino, kad dėl minėtų faktų bendradarbiauja su atitinkamomis tarnybomis ir tai aiškinasi.

- Gal yra ir daugiau panašių „radinių“?


- Yra ir dar vienas su pinigais susijęs „siurprizas“ - nepanaudotos ES programinės lėšos. Sveikatos apsaugos ministerijoje susiklostė tokia situacija, kad programomis yra padengta tik 14 proc. ES skirtų lėšų, kurias reikia panaudoti iki 2020 m. Vadinasi, 86 proc. to ES skirto biudžeto kol kas neturi jokio programavimo, tik rengiamus dokumentus.

Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip man buvo paaiškinta, susiklostė tokia situacija, kad ministrai dažnai keitėsi, o kiekvienas atėjęs stengėsi kažką perkurti šiose programose, lėšas pritraukti kažkur kitur. Rezultatas - programos neparengtos, nepatvirtintos, o net ir jas parengus dar teks skelbti viešuosius pirkimus, kas užtrunka. Tad kyla labai rimtas pavojus, kad per trejus metus visų likusių 86 proc. ES skirto biudžeto savo sveikatos apsaugos sistemai tiesiog nepajėgsime panaudoti ir lėšas turėsime grąžinti.

- Kontroliuojančioms institucijoms užkliuvo ir sveikatos priežiūros įstaigų viešieji pirkimai. Ar ši sritis sulauks didesnio dėmesio?

- Tikrai sulauks, juo labiau kad ir Vyriausybės programoje ši sritis išskiriama kaip prioritetinė. Ne taip seniai paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo konstatuota, kad situacija ganėtinai sudėtinga. Randama, pavyzdžiui, kad centralizuotai nuperkami prietaisai, kurie visiškai nėra įtraukti į centralizuotai perkamų prietaisų sąrašus ir neturėtų būti perkami. Tad manau, kad procesų skaidrinimas čia yra neišvengiamas.

- Vaistai eiliniams žmonėms sunkiai įperkami, ir nors ligšioliniai sveikatos politikai teigė situaciją suprantantys, niekas nesikeičia. Gal reikėtų kokį auditą atlikti ir vaistų kainų reguliavimo srityje?

- Su ministru Aurelijumi Veryga daug diskutuojame dėl vaistų kainų mažinimo modelio, nes pavyzdžių Europoje tikrai yra - net ir kaimynė Lenkija, kurios vaistų kainų reguliavimas mums atrodo gana patrauklus.

Vaistų kainų mažėjimui įtakos turėtų, pavyzdžiui, lygiagretus vaistų importas, kuris Lietuvoje nepelnytai yra neišnaudojamas - Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje lygiagretus importas vaistų rinkoje užima po 15 ir daugiau procentų, o pas mus jis sudaro vos kelis procentus. Lygiagretus importas, ypač kai vaistai yra patentiniai ir neturi kitų konkurentų rinkoje, leidžia įvežti vaistus iš kitų šalių, kur jie yra pigesni, ir parduoti mūsų šalyje už mažesnę kainą, nei kad gamintojas ar vaisto registruotojas teikia Lietuvos rinkai.

Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva dabar turėtų būti ir kompensuojamų vaistų sąrašų peržiūrėjimas, nes, kiek kalbėjome su ekspertais, tuose sąrašuose tikrai yra daug tokių, kurie iš esmės jau yra pasenę. Tų vaistų buvimas kompensuojamųjų sąrašuose kelia abejonių, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, už kurias perkami vaistai, panaudojamos racionaliai.

Kitas dalykas - pačios vaistų kainodaros, vaistų priskyrimo kompensuojamiesiems ir jų kainų nustatymo skaidrinimo klausimas. Tos komisijos, kurios sprendžia dėl kompensuojamųjų vaistų kainų, veikia gana uždarai, todėl svarstomi planai viešai skelbti ne tik jų posėdžių protokolus, bet ir garso įrašus.

- Problema, su kuria kasdien susiduria pacientai, - eilės, kai neįmanoma ne tik skubiai, bet net ir per kelias savaites patekti pas šeimos gydytoją...

- Taip, tai didelė problema ir tikimės, kad jau priimti teisės aktai, nustatantys terminus, per kuriuos pacientas turi patekti pas gydytoją ar gauti paslaugą, bus veiksmingi. Pavasario sesijoje įvertinsime, ar tai veikia efektyviai, ir spręsime, ką dar galima padaryti.

Eilių antriniame ar tretiniame sveikatos priežiūros lygyje padėtų išvengti pirminės sveikatos priežiūros tobulinimas, kad kiek įmanoma daugiau problemų, kurios gali būti išspręstos pirminiu lygiu, čia ir būtų išspręstos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +17 C

+12 +20 C

+13 +20 C

+18 +22 C

+23 +27 C

+23 +27 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-3 m/s