respublika.lt

Profesorius A. Aidietis: apie tai, kaip gelbėjamos gyvybės atliekant širdies operaciją be pjūvio

(5)
2021 gruodžio 13 09:39:56
Goda Budreikaitė

Anksčiau chirurginė operacija buvo paskutinė sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų viltis, deja, ir ji ne visada galėjo padėti, tačiau sparčiai tobulėjanti medicina šiandien atveria naujas galimybes. Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Kardiologijos centro gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis sako, kad perkateterinis širdies vožtuvų implantavimas dovanoja antrą gyvenimą tiems, kuriems negalima padėti chirurginiu būdu dėl per didelės rizikos gyvybei.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kardiolitos klinikos kardiologas profesorius Audrius Aidietis. Pranešimo aut. nuotr.

 

„Garbingo amžiaus senjorams su kritine aortos vožtuvo stenoze (susiaurėjimu), mitralinio ar triburio vožtuvo nesandarumu bei jaunesniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ar sergantiems širdies nepakankamumu atverti krūtinės ląstą ir taikyti dirbtinę kraujo apykaitą (DKA) chirurginės operacijos metu yra per daug didelė rizika dėl gresiančio pavojaus gyvybei. Tokių sudėtingų širdies problemų kamuojamiems pacientams naujausios medicinos technologijos - transkateterinis širdies vožtuvo implantavimas minimaliai invaziniu būdu - gali dovanoti antrą gyvenimą", - pasakoja prof. habil. dr. A. Aidietis, pirmąjį aortos vožtuvą perkateteriniu būdu Lietuvoje su bendradarbiais implantavęs 2009-iais.

Gydytojas kardiologas priduria, kad šios procedūros metu nereikia atverti krūtinės ląstos, stabdyti širdies darbo ir atlikti narkozės. Vietoje to, po vietinio nuskausminimo kateteris vedamas šlaunies arterija per pažeistą aortos vožtuvą, kuriame gali būti implantuojamas dirbtinis biologinis vožtuvas, atliekamas mitralinio vožtuvo protezavimas ar triburio vožtuvo žiedo korekcija. Be to, šie gydymo būdai kelia gerokai mažiau rizikos nei įprastinė chirurginė operacija ir pasižymi gerais rezultatais.

Implantavimui naudojami du metodai

Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad atliekant transkateterinį vožtuvo implantavimą minimaliai invaziniu būdu yra naudojamas ant baliono užmautas ir suspaustas dirbtinis biologinis vožtuvas arba savaime išsiplečiantis dirbtinis biologinis vožtuvas.

„Link susiaurėjusios kritinės aortos vožtuvo stenozės per šlaunies arteriją yra vedamas kateteris, kurio tikslas - pasiekti vožtuvo angą. Pasiekus vožtuvo angą, ji išplečiama specialiu balionu, kad padidėtų pralaidumas ir kateteris, „nešantis" suspaustą dirbtinį biologinį vožtuvą, galėtų pralįsti pro ją. Į kritinės būklės vožtuvą patekęs specialus balionas, ant kurio yra užmautas dirbtinis biologinis vožtuvas, išplečiamas iki iš anksto nustatyto dydžio ir dirbtinis biologinis vožtuvas yra pritvirtinimas, o jį fiksuoja kalcinozė, esanti natūralaus vožtuvo viduje", - sako „Kardiolitos klinikų", kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas kardiologas.

Prof. habil. dr. A. Aidietis akcentuoja, kad atliekant implantavimą galima naudoti ir kitokio pobūdžio dirbtinius vožtuvus, kurie išsiplečia savaime po to, kai kateteriu yra įvedami į norimą kritinės būklės vožtuvo vietą. Profesorius akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar vožtuvas turi būti išplėstas su balionu, ar išsiplečia savaime, procesas vyksta itin greitai - per pusę minutės.

„Jeigu pacientui buvo diagnozuota kritinė aortos vožtuvo stenozė, kai aortos vožtuvo angos diametras yra 0,5 kv. cm, neatlikus transkateterinio aortos vožtuvo implantavimo, jo gyvenimo trukmė skaičiuojama mėnesiais. Atlikus implantavimą padovanojame pacientui antrą galimybę ne tik gimti iš naujo, bet ir ilgus gyvenimo metus ateityje", - teigia Vilniaus „Kardiolitos klinikų" gydytojas.

Kaip po implantavimo pasikeičia paciento gyvenimas?

Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad po atlikto transkateterinio vožtuvo implantavimo turėtos širdies problemos yra išsprendžiamos daugeliui metų.

„Po implantavimo 3-6 mėnesiams pacientui paskiriami antikoaguliantai, stabdantys kraujo krešėjimą ir leidžiantys išvengti insulto ar kitų galimų komplikacijų rizikos. Vėliau labai svarbi yra profilaktika: nuolatinis sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų palaikymas normos ribose, reguliarūs vizitai pas kardiologą du kartus per metus. Po 7-10 metų implantuotas biologinis vožtuvas (protezas) gali degeneruoti, tačiau tada atsiranda galimybė atlikti dar vieną biologinio vožtuvo implantavimą. Nelaukiant planinio vizito būtina kreiptis į kardiologą pasireiškus skausmui, maudimui krūtinės srityje, dusuliui, fizinio krūvio netoleravimui ar kitiems simptomams", - sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Kardiologijos centro gydytojas.

„Pacientai, kuriems atliktas transkateterinis vožtuvo implantavimas turėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio, bet nepamiršti lengvai judėti, pavyzdžiui per dieną lengvu tempu nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Taip pat reikėtų reguliuoti svorį, jeigu žmogus turi antsvorio, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių", - priduria Vilniaus „Kardiolitos klinikų" gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis.

Medicinai ir jos gydymo metodams taip sparčiai žengiant į priekį atsiranda vis daugiau galimybių padėti tiems, kurie iki šiol dėl ypatingai didelės rizikos gyvybei negalėjo sulaukti pagalbos. Šiandien gyvybes galima gelbėti su kardiologijoje taikomomis neinvazinėmis technologijomis.

„Kardiolitos klinikoms" priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų" užsakymu „Spinter research" 2021 m. birželį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos" yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma.
  • SUSIRGIMAI: Vaikų užsikrėtimai koronavirusu sudaro trečdalį visų naujų susirgimų, atvejų skaičius gali augti ir iki 20 tūkst. per dieną, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
  • PASIENIS: Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atšaukti ekstremalią situaciją pasienyje su Baltarusija kol kas dar yra anksti.
  • SAUGUMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
  • KONCERTINA: Pasienyje su Baltarusija įrengtos koncertinos ilgis siekia beveik 200 km.
  • PAVELDAS: Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius.
  • SKUNDAS: Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“ teismui skundžia Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
  • KAINOS: Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2% – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes - pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
  • TESTAI: Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad testavimosi punktuose formuojantis eilėms dėl išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus patikros vietų artimiausiomis dienomis padaugės keliais tūkstančiais.
  • PELNAS: Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ 2021-aisiais gavo rekordines 420,8 mln. eurų pajamas ir 57,6 mln. eurų grynojo pelno, nepaisant keturis kartus išaugusių energijos kainų bei visame pasaulyje jaučiamo infliacijos spaudimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar pritariate, jog į privalomą karo tarnybą būtų šaukiamos ir moterys?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikėtų Lietuvos konservatorių gyvenimą paversti pragaru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

+1 +4 C

 

-3 +1 C

-1 +1 C

0 +2 C

 

-3 0 C

0-10 m/s

0-15 m/s

 

0-12 m/s