respublika.lt

Profesorė G. Šakalytė atsako, kodėl Lietuvą vis dar kamuoja širdies ligos

(0)
Publikuota: 2021 liepos 05 06:00:00, Saulė Bakšė
×
nuotr. 1 nuotr.
Gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė. Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. - jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų.

 


„Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija.

Gydytojai turi sparnuotą posakį, jog pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau reikšmingos ir paciento pastangos laikytis gydymo režimo jo savavališkai nekoreguojant, reguliarus visų paskirtų vaistų vartojimas, nes gydymas tiek vaistais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais trunka visą gyvenimą. Reikia pasitikėti gydytoju, o ne konsultuotis su „Google daktaru": medikai 10 metų mokosi universitete, nuolat skaito medicininę literatūrą, kelia kvalifikaciją, tad internetinė informacija niekaip nepakeis gydytojo konsultacijos", - sako gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė.

Jos teigimu, dar viena priežastis yra ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, nes amžius yra reikšmingas, nors ir nemodifikuojamas rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 2001 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 65,9 m., moterų - 77,4 m., o 2020 m. - atitinkamai 71,5 m. ir 81 m.

Lietuvoje arterinė hipertenzija (AH) diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų, ji dažnesnė vyresniame amžiuje - net jei sulaukus 50 metų kraujospūdis yra normalus, tikimybė, jog ateityje jis pakils, yra 9 iš 10. Prof. G.Šakalytė sako, kad negydant AH pusė ja sergančiųjų numirtų nuo išeminės širdies ligos, trečdalis - nuo insulto, 10-15 proc. - nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.

„Keičiamieji AH išsivystymo rizikos veiksniai yra antsvoris ir nutukimas, nejudra, gausus riebaus ir sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nervinė įtampa, rūkymas, naktinis darbas. Sveika gyvensena gali užkirsti kelią AH atsiradimui ar atitolinti kraujospūdžio padidėjimą. Sergantiesiems AH reikėtų riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną - tiek sumažinus suvartojamo natrio kiekį 1 mln. sumažėtų AH sergančių pacientų skaičius, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika - net 13 proc. Svarbu įvertinti natrio kiekį maisto produktų etiketėse, nes net 80 proc. druskos yra pagamintame maiste ir tik 10 proc. pridedama papildomai gaminant maistą ar valgant", - komentuoja gydytoja kardiologė.

Keičiant mitybą, rekomenduojama suvalgyti bent 300 g daržovių per dieną, vartoti neriebius pieno produktus, daugiau vaisių, žuvies, riešutų, mažinti raudonos mėsos.

AH ir dislipidemija yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti lėtiniams vainikinių arterijų sindromams, anksčiau vadintiems išemine širdies liga.

Lėtiniai vainikinių arterijų sindromai yra dažniausia širdies patologija bei mirties priežastis. „Eurostat" duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje mirtys nuo šių sindromų sudarė 11,9 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto - 4,3 proc., nuo kitų sindromų - 7,6 proc.

„Nekeičiamieji lėtinių vainikinių arterijų sindromų rizikos veiksniai yra paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, vyresnis amžius ir lytis - vyrai serga dažniau. Dislipidemija, AH, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas judrumas, metabolinis sindromas yra keičiamieji rizikos veiksniai, o tai reiškia, kad juos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką", - kalba medicinos profesorė.

Miokardo infarkto priežastis yra ūmus širdies kraujagyslės užsikišimas, kurią būtina kuo skubiau atverti, atstatant širdies kraujotaką, išsaugant raumenį, tokiu būdu užkertant kelią galimoms komplikacijoms ir mirčiai. Pasak prof. G.Šakalytės, Lietuvoje nuo 2014 m. visi pacientai, susirgę miokardo infarktu, skubiam kraujagyslės atvėrimui yra vežami į penkis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę dirbančius centrus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s