respublika.lt

Prof. A.Žvirblienė: jei nepaskiepytas vaikas susirgs, kaip tėvams gyventi su tuo jausmunuotraukos (6)

2020 rugpjūčio mėn. 15 d. 18:00:55

Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išlieka tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai, rodo 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenys. Lietuvoje paskiepijimo aprėptys vos viršija 74 proc., o siekiant  valdyti ligą, turi būtų paskiepyta bent 90 proc. vaikų.

×
nuotr. 3 nuotr.
Prof. A.Žvirblienė: jei nepaskiepytas vaikas susirgs, kaip tėvams gyventi su tuo jausmu. Eltos nuotr.

 

Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9-15 proc. sergančiųjų šia liga. Pasak prof. Aurelijos Žvirblienės, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologės, mokslininkai iki šiol nesuranda konkretaus atsakymo, kodėl meningokokas B paplitęs Lietuvoje. Pagrindinė šios ligos prevencijos priemonė – skiepai.

Tėvų apklausa rodo, kad penktadalis 25-55 m. amžiaus tėvų, turintys vaikų  iki 20 m., tiki, kad jų vaikas nesusirgs meningokokine infekcija. Tai viena iš priežasčių, kodėl tėvai atsisako skiepyti.

„Aš visada jaučiu atsakomybę už savo vaikus ir anūkus. Jeigu jų nepaskiepysi ir vaikai susirgs, bus pasekmės. Kaip tada gyventi su tuo jausmu, kad ne viską padariau dėl vaikų sveikatos“, – sako prof. A. Žvirblienė.

Šiuo metu žinoma mokslininkė džiaugiasi 2 metų anūkės Arianos Viktorijos ir 5 mėnesių anūko Leonardo draugija, su kuriais dažnai leidžia laisvalaikį ir kartu atostogauja. Prof. A. Žvirblienė sutiko pasidalinti savo mintimis  tiek apie svarbą pasirūpinti vaikų bei anūkų sveikata, tiek apie skiepų naudą ir pavojingas infekcines ligas, kurias suvaldyti padėtų atsakingesni tėvų sprendimai.  

 Ką tėvams svarbu žinoti apie skiepus? 

– Skiepai yra tam, kad apsaugotų vaikus. Tėvams reikia įsiklausyti,  ką sako mokslininkai, gydytojai, ir jais pasitikėti, o ne pasikliauti gandais. Tikrai suprantu, kad sunku orientuotis socialiniuose tinkluose, kur skleidžiami įvairūs gąsdinimai ir prasimanymai, tačiau visada reikia tikėti mokslu. 

Mūsų šeimoje skiepų klausimu esu autoritetas ir žmogus, kuris apie juos supranta. Abi savo dukras skiepijau, net klausimo nebuvo. Taip pat ir su anūkais – jie paskiepyti visais skiepais, kurie yra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. 

– O kaip su skiepu nuo itin klastingos ligos meningokoko B?

– Anūkė yra jau paskiepyta, o anūkas yra gavęs pirmąjį skiepą nuo meningokoko B infekcijos. Kartais tenka girdėti nuogąstavimų, kad ši vakcina nauja, mažai išbandyta. Vakcina nuo meningokoko B buvo pradėta skiepyti pasaulyje nuo 2013 m., o pirmoji iš Europos šalių Jungtinė Karalystė 2015 m. įtraukė vakciną į skiepų kalendorių. Lietuvoje į kalendorių skiepai įtraukti nuo 2018 m. liepos mėnesio. 

Puikiai suvokiu, kokia pavojinga ši infekcija gali būti, todėl patariau dukrai pasinaudoti mokslo pažanga ir apsaugoti vaikus. Šiuo klausimu su dukra sutarėme be jokių diskusijų.

– Kaip Lietuva pagal sergamumą meningokoku B atrodo Europoje?

– 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išliekame tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai. 

Deja, bet Lietuvoje skiepijimo aprėptys nepakankamos. Siekiant valdyti ligą turi būti paskiepyta 90–95 proc. vaikų – tokiu atveju rizika užsikrėsti labai sumažėtų. Mes Lietuvoje kol kas tokių skiepijimo aprėpčių nesame pasiekę – praėjusiais metais jos buvo kiek didesnės nei 74 proc.  

 Kodėl meningokokinė B tipo infekcija tokia pavojinga Lietuvoje?

– Meningokoko B infekcija Lietuvoje paplitusi jau keli dešimtmečiai, tai nėra nauja liga. Ją sukelia bakterija – B tipo meningokokas. Nemažai  suaugusių žmonių yra šios bakterijos nešiotojai ir patys to nežinodami gali užkrėsti kitus. Pagrindinėje rizikos grupėje yra kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus. 

Pastebima, kad po rekordinių 2017 m. dabar atvejų skaičius po truputį mažėja. Visgi dar kiek ankstoka teigti, jog tai susiję su skiepijimu pagal skiepų kalendorių, nes nėra atlikta mokslinės analizės.  

Kaip pavyzdys mūsų šaliai galėtų būti Jungtinė Karalystė, kurioje 2015 m. pradėjus skiepyti kūdikius pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, labai greitai buvo pasiektos 90 proc. ir didesnės skiepijimo aprėptys. Taigi natūraliai per trejus metus žymiai sumažėjo ir susirgimų meningokokine B tipo infekcija.

– Kodėl Lietuvoje susirgusiųjų meningokokine infekcija daugiau nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje?

– Mokslininkai kol kas neturi atsakymo, kodėl Lietuvoje liga paplitusi labiau nei kaimyninėse šalyse. Galbūt mūsų šalyje kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga. Bet taip jau yra, kad susirgimų skaičius pas mus didesnis nei kaimyninėse šalyse.

– Galbūt dvejones dėl skiepų tėvams sėja artimieji ar kolegos. Ar jų asmenine nuomone reikia pasikliauti?

– Nuomonių būna įvairių, bet juk ne visi yra specialistai. Reikėtų klausyti ne gandų, o mokslininkų, medikų, pasitarti su šeimos gydytoju. Juk tėvų pareiga yra apsaugoti vaikus. Jeigu ne mes, tai niekas kitas jais nepasirūpins. Aš visada jaučiu atsakomybę už savo šeimos narių sveikatą, nes turiu žinių apie imunitetą ir skiepus. Jeigu nepaskiepysi ir vaikas susirgs bei bus pasekmės, kaip tada gyventi su tuo jausmu, kad ne viską padariau dėl savo vaikų sveikatos.

– Ar seneliai turi patarti tėvams vaikų sveikatos klausimais? Jūs patariate?

Taip, aš patariu, nes pati viešai kalbu ir apie skiepus, ir apie COVID-19 pandemiją. Būtų keista, jeigu nepatarčiau savo šeimos nariams. Jie įsiklauso į mano patarimus ir sutariame visais svarbiais anūkų sveikatos klausimais, kurie susiję tiek su skiepais, tiek su vaistais ar vitaminais.  

– Tėvai turi jausti atsakomybę už vaikų sveikatą?

– Mes turime pasinaudoti tais medicinos laimėjimais, kurie yra. Prieš 70 metų nebuvo skiepų nuo vaikiškų infekcijų, ir buvo įprasta, kad vaikai miršta nuo infekcinių ligų – difterijos, kokliušo. Ir dabar išgirstame apie mirtis nuo meningokoko B, tačiau yra galimybė jų išvengti – pasiskiepyti. Žmonės dabar viską pamiršę, nebeįvertina infekcinių ligų grėsmės, o juk medicinos pažanga milžiniška ir reikia tuo pasinaudoti. 

– Kodėl tėvams svarbu vadovautis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi?

– Dauguma šalių vadovaujasi vaikų skiepų kalendoriumi, tarp jų ir Lietuva. Į kalendorių įtraukiamos tos ligos, kurios kiekvienoje šalyje kelia grėsmę ir yra labiau paplitusios. Ne visose šalyse skiepų kalendoriai vienodi. Galiu paminėti tuberkuliozę, kuria Lietuvoje sergama dažniau nei kai kuriose kitose šalyse, todėl naujagimiai Lietuvoje nuo šios ligos skiepijami, o Skandinavijos šalyse – ne.  Kitas pavyzdys – meningokokinė infekcija, kuria Lietuvoje susirgti yra didesnė rizika nei daugumoje kitų šalių. Skiepai nuo minėtų dviejų ligų yra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. 

– Ar kelios vakcinos vienu metu neapkrauna imuninės vaiko sistemos?

– Tai dažnas klausimas. Kombinuotų vakcinų naudojimas yra paremtas saugumo ir veiksmingumo tyrimais, visos vakcinos turi būti labai griežtai ištirtos ir patikrintos. Tik tuo atveju, jei kelių vakcinų naudojimas nesumažina imuninio atsako prieš kiekvieną iš jų, leidžiama vakcinas sujungti. Todėl dėl vakcinų saugumo abejoti neverta. 

Dar vienas svarbus pastebėjimas – kelių vakcinų sujungimas į vieną ne tik leidžia išvengti papildomų injekcijų, bet ir sumažina nepageidaujamų reakcijų tikimybę, nes reikia dėti mažiau adjuvantų, kuriuos sudaro aliuminio druskos. Pavyzdžiui, jei 3 vakcinos būtų leidžiamos atskirai, tai vaikas gautų 3 kartus didesnę adjuvanto dozę. Adjuvantai sukelia uždegiminę reakciją, t. y. imuninį atsaką. Uždegimas paskatina imuninės sistemos ląstelių aktyvaciją. Jeigu vakcinos būtų be adjuvanto, jos nesukeltų imuninio atsako, arba paveiktų tik 20-30 proc. paskiepytų žmonių.

– Tėvams dažnai kyla klausimas, kodėl po skiepų procedūros vaikas karščiuoja?

– Prieš skiepydama anūkus pasikalbėjau su dukra ir papasakojau, kad jie gali karščiuoti. Jie ir karščiavo. Todėl reikia klausytis gydytojo rekomendacijos, kaip karščiavimą sumažinti. Tiesiog taip būna ir svarbu apie tai pasikalbėti su gydytoju ir jo išklausyti.

Karščiavimas – natūrali imuninės aktyvacijos pasekmė. Vienam vaikui tai pasireiškia lengvesne forma, kiti gali sunkiau karščiuoti, iki 38 ar 39 laipsnių. Įprastai tai trunka 1–2 dienas, ne ilgiau. Tai nėra liga. Pasigirsta kalbų, kad paskiepijo ir sukėlė infekcinę ligą. Tai nėra tiesa ir to karščiavimo tėveliai neturėtų bijoti. Tai imuninės sistemos reakcija.

Prof. A. Žvirblienė skiepų klausimu pataria konsultuotis su šeimos gydytoju. Visą rugpjūčio mėnesį vyksta šviečiamoji iniciatyva „Mėnuo be B“ ir vizitų metu gydytojai primena tėvams, kad jie gali drąsiai klausti apie meningokoką B, jo pasekmes ir veiksmingas prevencijos priemones, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl skiepų ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata.

 

 


Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • JAV: Jungtinėse Valstijose teigiamą koronaviruso diagnozę jau išgirdo daugiau kaip 7 mln.
  • NELAIMĖ: Ketvirtadienį Vilniuje susidūrus automobiliams žuvo dvi moterys.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikia vėjų jėgainių parko Baltijos jūroje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +15 C

+18 +19 C

 

+16 +17 C

 +23 +24 C

+24 +25 C

 

+22 +23 C

0-4 m/s

1-7m/s

 

2-7 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1645 PLN - 4.5293
RUB - 89.8713 CHF - 1.0772
GBP - 0.9123 NOK - 11.1023

Nuorodos