1 nuotr.Žiemos metu atsiradus staigiems temperatūros pokyčiams, žmonės dažniau suserga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, jei tinkamai negydomos, gali peraugti į pavojingas komplikacijas. Kaip reikėtų rengtis žiemos metu? Ką daryti atsiradus pirmiesiems simptomams? Kaip elgtis susirgus, kad neapkrėstumėte aplinkinių?
Viršutinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusiuosius paprastai užklumpa 2-4 kartus, o mažus vaikus, lankančius darželius, - net iki 12-14 kartų per metus, nes jų imunitetas nėra susiformavęs. Pagrindinės peršalimo priežastys yra virusai, kurie gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis. Ar žmogus susirgs, taip pat labai priklauso nuo to, kiek laiko jis praleidžia aplinkoje, kurioje yra virusų, ir nuo imuniteto stiprumo.
„Įtaką peršalimo ligų atsiradimui taip pat gali turėti ir lėtinės ligos, nesubalansuota mityba, rūkymas ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma, - teigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja otorinolaringologė Rita Šimkienė. - Svarbu prisiminti, jog pasyvus rūkymas kenkia kvėpavimo takų gleivinei tiek pat, kiek aktyvus rūkymas. Gleivinė tampa žymiai mažiau atspari įvairiems virusams, kurie gali peraugti į bakterines infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas. Nors klaidinga manyti, kad vien tik šaltas oras, skersvėjis ar bloga apranga gali sukelti ligas, tinkama apranga visgi yra labai svarbi - suaugusieji turėtų rinktis žiemai pritaikytą ir drėgmei atsparią avalynę bei viršutinius drabužius. Tėveliai turėtų pasirūpinti tinkama vaikų apranga ir nepamiršti kepurės, šaliko bei pirštinių. Tačiau labai svarbu vaikų per daug neprirengti, nes judėdami ir aktyviai žaisdami lauke jie sušyla ir gali greičiau peršalti.“
Pagrindiniai peršalimo simptomai - sloga, gerklės skausmas ir paraudimas, kosulys, pakimimas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas bei nežymus galvos skausmas. Jei atsiranda stiprus galvos ar ausų skausmas, skauda krūtinės srityje, galima įtarti besivystančias bakterines komplikacijas.
„Peršalimus sukelia skirtingi virusai, todėl jie pasižymi skirtingais simptomais. Vienam gali atsirasti sloga, užgulti nosį, kitam perštėti gerklę ar kimti balsas, prasidėti kosulys, kuris dažniausai būna sausas ir gali peraugti į šlapią kosulį. Užsitęsęs kosulys dažniausiai nurodo, kad vystosi bakterinės infekcijos.“
Kaip elgtis pastebėjus simptomus?
Jeigu pastebėjote, kad jūs ar atžalos pradeda sirgti, neskubėkite iškart griebtis gydymo vaistais - padės ir natūralios priemonės. Pirmiausia rekomenduojama neiti į darbą, darželį ar mokyklą - priklausomai nuo būklės, rekomenduojamas poilsis namie arba lovos režimas.
„Būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių - labai tinka čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos su medumi ir citrina. Taip pat reikėtų vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C, arba išgerti jo papildomai. Jeigu kamuoja sloga, būtina palaikyti nosies higieną ir nosį plauti jūros druskos tirpalu. Esant stipriam nosies užgulimui, galima pavartoti vietinio poveikio sutraukiančių preparatų, tačiau ne ilgiau nei savaitę. Atsiradus pūlingoms išskyroms iš nosies, kurios teka į ryklę, veido, galvos skausmams, jau galima įtarti sinusitą - tuomet būtina kreiptis į gydytoją.“
Jei skauda gerklę, reikėtų ją skalauti druskos tirpalu, medetkų, ramunėlių ar šalavijų arbatomis. Nuo kosulio dar padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai, garinimas eteriniais aliejais, oro namuose drėkinimas, negerėjant savijautai reikėtų vartoti atsikosėjimą gerinančius ir gleives skystinančius preparatus. Jeigu bendra būklė nėra bloga, nėra aukštos temperatūros, nereikėtų gerti temperatūrą mažinančių vaistų.
„Jei atsitiko taip, kad namuose serga ne visi asmenys, labai svarbu vėdinti patalpas - kuo mažiau viruso aplinkoje, tuo mažesnė tikimybė sveikiems žmonėms susirgti. Nesergantieji turėtų vengti kontakto su sergančiuoju, sveikai maitintis, laikytis dienos režimo, vartoti vitaminą D. Sergantysis neturėtų su jais dalytis rankšluosčiais ar puodeliais“, - pataria R.Šimkienė.
