respublika.lt

Pavojingiausios vietos, kur pilna erkiųnuotraukos (23)

2020 birželio mėn. 28 d. 09:00:43
Dalia BYČIENĖ

Šiuo metu visą dėmesį esame sutelkę į koronaviruso infekciją. Tačiau Lietuva turi ir daugiau pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Europos prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) teikiamais duomenimis, Lietuva užsikrėtimų erkiniu encefalitu skaičiumi toli lenkia Europos kaimynes. 2018 m. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 13,7 užsikrėtimų šia infekcija, 2016 m. - net 21,9. O antroje vietoje užsikrėtimų encefalitu skaičiumi esančioje Slovakijoje 2018 m. užsikrėtusių buvo 7,4, 2016 m. - 4 (100 tūkst. gyv.), trečioje ir ketvirtoje likusiose Estijoje ir Latvijoje erkiniu encefalitu užsikrečiama dvigubai rečiau nei pas mus.

×
nuotr. 5 nuotr.
Lietuva užsikrėtimų erkiniu encefalitu skaičiumi toli lenkia Europos kaimynes.



Kodėl erkės taip pas mus išplito ir kaip nuo jų gintis, kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, medicinos entomologe Milda ŽYGUTIENE.

- Lietuva keletą metų Europoje linksniuojama dėl užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis. Ar yra vilčių, kad situacija šiemet pagerės?

- Užsikrėtimų bangos kasmet skiriasi, bet šie metai vargu ar atneš atoslūgį. Per keturis mėnesius jau užfiksuota 13 užsikrėtimų erkiniu encefalitu ir 206 Laimo ligos atvejai. Gegužės duomenų dar nėra, bet jie greičiausiai nedžiugins. Žmonės nuo „koronos“ bėgo į parkus, miškus. Tik į gamtą dar ėjo apsirengę teisingai, nes buvo vėsiau. Šiltesniu oru visi pamiršta saugumą, o erkei tik patogiau prisisiurbti, užsikabinti. Nereikia į mišką eiti. Erkių prisigaudyti galima poilsio zonose mieste. Vilniuje nė viename miesto parke negalime jaustis saugūs.

- Kuriose Lietuvos vietovėse erkių daugiausia?

- Erkių yra visoje Lietuvoje, nuo sienos iki sienos. Atliekami tyrimai, žinomi miškai, kuriuose erkių skaičius vieno kilometro maršrute didžiausias. Bet nebūtinai toje vietoje yra daugiausia užsikrėtusių erkių.

Erkinį encefalitą nešioja apie 1 proc. erkių, Laimo ligą - 15-20 proc. erkių. Kai kuriose vietose gali būti ir 33 proc. Laimo nešiotojų. Pasiskirstymas netolygus. Tai lemia ne vienas faktorius, bet dažniausiai - maitintojų gausa. Erkės minta ne tik žmonių, bet ir gyvulių, laukinių žvėrių krauju.

Praėjusiais metais Lietuvoje registruota 711 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų. Iš jų 26,7 proc. Vilniaus apskrityje, 23,3 proc. Kauno apskrityje. Mažiausiai, 3 proc., susirgusių erkiniu encefalitu buvo Telšių apskrityje.

Prieš dešimt ir daugiau metų pirmaudavo Panevėžio kraštas. Iki 2019 metų registruodavome 1-3 mirtis nuo erkinio encefalito per metus, praėjusiais metais nuo šios ligos mirė 6 žmonės. Net jei pavyksta išsigydyti, žmogus visam gyvenimui gali likti neįgalus, apie 30 proc. pasveikusiųjų liga apie save primena įvairiais simptomais. Visi nuo erkinio encefalito mirę žmonės buvo garbaus amžiaus.

Praėjusiais metais nustatyti 3292 užsikrėtusieji Laimo liga. Ir vėl daugiausia Vilniaus apskrityje, 33,3 proc. Antroje vietoje - Kauno apskritis, 24,6 proc., kitur 5-7 proc. Mažiausia užsikrėtusių, 2,7 proc., buvo Marijampolės apskrityje. Nuo Laimo ligos nemirštama, bet ji gali palikti nemažai liekamųjų reiškinių.

- Kokios sąlygos erkėms yra nepatogiausios? Šalta žiema?

- Šaltos žiemos dabar retos, o apskritai, kokia žiema būtų Lietuvoje, tokia ji erkėms tinka. Jos saugiai leidžia laiką miško paklotėje, užmiega ir sėkmingai sulaukia pavasario. Nėra priežasčių, dėl ko erkėms pas mus turėtų būti blogai. Joms tik reikia maisto vieną kartą vystymosi stadijoje ir pakankamai drėgmės. Drėgmę užtikrina gausi mūsų augalija, maistą - maitintojų gausa miškuose.

- Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

- Patikimiausia priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai. Pasiskiepijęs gali jaustis ramiau.

Nuo Laimo ligos skiepų neturime, tačiau yra daugiau galimybių jos išvengti, jei teisingai rengsimės ir kiekvieną kartą grįžę iš gamtos kruopščiai apsižiūrėsime.

Erkei perduoti Laimo ligą reikalingas ilgas laiko tarpas. Kuo greičiau erkę pašalinsime nuo kūno, tuo didesnė tikimybė sutrumpinti laiką, per kurį ji galėjo mus užkrėsti. Encefalitą nešiojanti erkė virusą paskleidžia greitai.

Kita priemonė - repelentai, erkes, gyvius atbaidančios medžiagos. Renkantis preparatą reikia žiūrėti, kad sudėtyje būtų kuo didesnė veikliosios medžiagos (DEET) koncentracija ir sekti, kiek ilgai ji veikia.

Tose šalyse, kurių gyventojai skiepijasi, ten ir sergamumas yra mažesnis. Net ir pas mūsų kaimynus latvius rodikliai daug geresni. Ten veikia vaikų skiepijimo programa, bet ir suaugę supranta, kad reikia saugotis. Pas mus skiepai niekam nekompensuojami, bet vyksta diskusija, kad tikrai tą reikėtų daryti. Visi procesai įstrigo dėl „koronos“. Nuo erkinio encefalito skiepijamės visam laikui ir niekada nėra per vėlu. Net jei pradėtume skiepytis vasaros pradžioje, iki grybų sezono imunitetą spėtume įgyti.

Kauno klinikinės ligoninės infektologės Laimos NAKUTIENĖS komentaras:

Encefalitas gyvybę gali pasiglemžti labai skirtingai. Dažniausiai būna smegenų pabrinkimas (smegenų edema). Yra tekę gydyti ligonę, kuriai išsivystė kvėpavimo nepakankamumas. Pacientei buvo pažeista smegenų dalis, kuri atsakinga už pagrindines gyvybines funkcijas, kvėpavimą.

Užsikrėsti encefalitu galima ne tik į kūną įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Griežtai patartina negerti nevirinto karvių, ypač ožkų pieno. Jeigu tuo metu ar neseniai gyvulius buvo sukandusios erkės, užsikrėtusios erkinio encefalito sukėlėjais, jie patenka į pieną. Prieš kelerius metus nuo erkinio encefalito gydėme kelių kartų šeimą iš Prienų. Visi užsikrėtė gerdami pačių auginamos ožkos pieną. Šeimos dauguma pasveiko, tačiau močiutės, turėjusios lėtinių ligų, gyvybę liga pasiglemžė.

Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais, o štai erkinis encefalitas - sudėtinga liga, mirštamumas nuo jos siekia keturis procentus. Specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomiškai - vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Erkinio encefalito, kaip ir koronaviruso, ypatumas, kad jis labiau pažeidžia vyresnio amžiaus žmones. Tačiau vaikai taip pat serga erkiniu encefalitu.

Ar erkių gausą būtų galima valdyti valstybiniu mastu, purškiant miškus, vietoves?

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, tai duotų mažai naudos.

„Veikimas trumpalaikis, tad šį procesą reikėtų kartoti kelis kartus per sezoną. Sklando kalbos, kad anksčiau miškai buvo purškiami nuo erkių, o dabar nieko nedaroma. Taip, buvo miškai purškiami, bet ne nuo erkių.

Erkių naikinimas neišvengiamai paveiktų ir kitas laukinių gyvūnų ir vabzdžių grupes. Ir ta žala vabzdžiams, voragyviams būtų didesnė negu erkėms. Būtų pažeistas svarbus Laukinės gyvūnijos įstatymo principas, numatantis, kad, reguliuojant laukinių gyvūnų gausą, neturi būti daroma žala kitų laukinių gyvūnų rūšims.

Iš principo erkės gyvena visur. Ir net nupurškus nedidelį plotelį, jų vėl atneša naminiai, laukiniai gyvūnai. Gal kas savo nedidelius privačius sklypelius purškia, bet jei žolė šienaujama, erkių nebus“, - sakė V.Graičiūnas, pabrėžęs, kad erkėms gyventi reikia apie 20 cm aukščio žolinės augmenijos.

O štai Anykščių savivaldybė yra viena iš nedaugelio savo teritorijose naikinančių erkes. Klausiame Anykščių r. savivaldybės mero Sigučio OBELEVIČIAUS: ar pasiteisina naikinimas?

„Aišku, kad pasiteisina. Mes tai darom todėl, kad esame kurortinė teritorija, siekianti kurorto statuso. O kurortas ir erkės nedera.

Erkės pas mus renkamos, skaičiuojamos, tiriamos, ar nėra užsikrėtusios, o tada naikinamos. Pas mus erkių stipriai mažėja. Pernai užsikrėtusių erkių nerasta išvis.

Purškiama nuo erkių palei dviračių ir pėsčiųjų taką bei parką. Ten, kur tikimybė, kad išėję pailsėti žmonės gali jų prisirinkti. Purškimas vyksta du kartus per metus. Pirmą kartą pavasarį, o antrą - vasaros pabaigoje. Ne, tai nėra labai didelė našta savivaldybei, kai tai darome dėl žmonių. Atsieina apie 2-3 tūkst. eurų per metus“, - pasakojo meras. Ir jo žodžius patvirtina Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkių platinamomis ligomis, žemėlapis.

Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkių platinamomis ligomis, žemėlapis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Raudonai pažymėtos erkinio encefalito užsikrėtimo vietos nuo 2016 m. Jeigu pridėtume dar ir Laimo ligos atvejus, būtų padengtas kone visas žemėlapis

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: šeštadienio pavakarę Šiaulių rajone kilo gaisras.
  • ATLEIS: oro linijos „Emirates“ koronaviruso pandemijos metu jau atleido apie dešimtadalį savo darbo jėgos, tačiau šeštadienį paskelbta, kad atleidimų mastas gali išaugti iki 15 proc., arba 9 tūkst. darbo vietų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką galvojate apie Vitalijos Katunskytės dainą „Robinzonas“?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

+14 +16 C

 

+10 +12 C

 +19 +22 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

4 m/s

4-5 m/s

 

2-3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1276 PLN - 4.4743
RUB - 80.2104 CHF - 1.0625
GBP - 0.8957 NOK - 10.7163

Nuorodos