1 nuotr.Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad nesveika mityba yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų rizikos veiksnys. Tačiau nesaugus maistas taip pat gali būti užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniu.
Kasmet spalio 16-ąja minima Pasaulinė maisto diena. Pažymėdami šią dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc. šių ligų naštos tenka vaikams iki 5 metų. Taip pat PSO skelbia, kad maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai.
Pastaraisiais metais Europos ir pasaulio visuomenės rūpesčiu tapo per maistą plintančių zoonozių sukėlėjų didėjantis atsparumas antimikrobiniams vaistams. Europos šalių pranešimuose pažymimas su maistu plintančių zoonozes sukeliančių Salmonella ir Campylobacter atsparumas kai kuriems, ypač svarbiems, antimikrobiniams vaistams. Didžiausią nerimą kelia kombinuoto atsparumo grėsmė, dėl kurios tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje turėtų ribotas gydymosi galimybes esant sunkioms infekcijoms. Protrūkių maisto grandinės atsekamumo tyrimai rodo, kad maistui auginami gyvūnai yra pagrindinis atsparių antibiotikams zoonozių sukėlėjų infekcijos šaltinis.
Šveicarijos federalinio technologijų instituto mokslininkai skelbia, kad susirūpinimą kelia tai, kad besivystančiose šalyse taip pat didėja atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, nes būtent ten sparčiausiai auga mėsos vartojimas, o galimybė naudotis veterinariniais antimikrobiniais preparatais iš esmės nereglamentuojama.
Europos Sąjungos Sveikatos ir maisto saugos komisaras dr. Vytenis Andriukaitis pabrėžia, kad žengiame į pasaulį, kur vis daugiau įprastų infekcijų tampa sunku ar net neįmanoma išgydyti. Tačiau kai kuriose šalyse vykdomos ambicingos nacionalinės politikos, ribojančios antimikrobinių medžiagų naudojimą, sąlygojo atsparumo mažėjimą. „Todėl, kad pavojaus varpai netaptų kurtinančia sirena, užtikrinkime, kad visose šalyse dirbtume kartu, apjungdami visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sektorius po vieningos sveikatos skėčiu“, – sako V.Andriukaitis.
ULAC specialistai pabrėžia, kad užsikrėtimo riziką ligas sukeliančiais mikroorganizmais mažina dažnas ir tinkamas rankų plovimas. Tai paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir sumažinanti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu.
