Parodontozė agresyvesnė už dantų skausmą. Ji sunaikina dantis tyliai, todėl nesigydydami galime likti be jų. Panevėžio stomatologijos poliklinikos odontologė-periodontologė Rita Murnikovienė teigia, kad periodonto ligomis vis dažniau serga jauni žmonės ir net vaikai.
- Dantų skausmas signalizuoja, kad atsirado problema, reikia kuo greičiau registruotis pas odontologą. Kaip atpažinti parodontozės simptomus?
- Parodontozė prasideda nepastebimai. Ligą lengviausia atpažinti iš blogo burnos kvapo. Pacientai dažnai pasakoja, kad ateiti pas periodontologą juos paskatino sutuoktinis ar draugas, atkreipęs dėmesį į rytais iš burnos sklindantį nemalonų kvapą, kuris nepranyksta ir išsivalius dantis. Kiti matomi simptomai yra dantenų kraujavimas, dantų šaknų paviršiaus apsinuoginimas.
Parodontozę sukelia įvairūs patogeniniai mikroorganizmai. Iš seilių ant dantų susidaro plėvelė, o ant jos apsigyvena įvairūs virusai ir bakterijos. Maitindamiesi maisto ir seilių likučiais šie mikroorganizmai labai sparčiai dauginasi, susidaro vadinamieji dantų akmenys. Mikroorganizmų išskiriami toksinai pradeda ardyti dantenų audinius. Dantenų vagelės gilėja, atsiranda periodontinės kišenės. Kai apnašos padengia visas dantenas ir įsibrauna po jomis, keičiasi kraujagyslės, prasideda dantenų uždegimas, periodontinio raiščio irimas. Gilėjant periodontinėms kišenėms žandikaulio alveolinis kaulas pradeda irti. Dantys pasidaro nebegražūs, nes apsinuogina jų kakleliai, jie ima klibėti.
- Kodėl žmonės taip vėlai kreipiasi į specialistus?
- Tikriausiai nemėgsta draugauti su odontologais. Pas juos būtina apsilankyti mažiausiai du kartus per metus. Negydant parodontozės, infekcija gali pažeisti sąnarius, širdį ir kitus organus. Klibančius dantis gali tekti ir išrauti. Jei žmogus nebegali gerai sukramtyti maisto, sutrinka virškinimas, apsunkinama skrandžio, žarnyno, kasos veikla.
Jeigu pacientas pas periodontologą ateina tik tada, kai žandikaulio alveolinis kaulas suiręs, kyla dantų protezavimo problemų. Jei prarasta nedaug dantų, naudojami tiltiniai protezai. Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, netekę daug dantų, nenori išimamų protezų - juos vadina ištraukiamais stalčiais, - todėl kreipiasi į implantologus. Tačiau ir jiems sunku įsriegti implantą, jei kaulas suiręs.
Netekus dantų, nukenčia žmogaus veido grožis. Nusileidžia lūpų kampučiai, lūpos įkrenta į vidų, atsiranda raukšlių.
- Ar galima padėti, jei žmogus į specialistą kreipiasi ligos pradžioje?
- Be abejonės. Specialistas nustato ligos priežastis, pašalina kietąsias ir minkštąsias dantų apnašas, nupoliruoja apnuogintas dantų šaknis, išvalo ir nuo uždegimų saugančiomis priemonėmis apdoroja dantų kišenes. Skiriami ir uždegimą malšinantys preparatai.
Periodonto ligų gali atsirasti ne tik dėl blogos burnos higienos. Jų gali atsirasti dėl įvairių burnos defektų: trumpo liežuvio pasaitėlio, sąkandžio anomalijų, kai dantys užauga susigrūdę. Kartais ligos būna paveldimos. Pasitaiko atvejų, kai net 6 metų vaikui nustatomi šios ligos požymiai.
Labai svarbu gydyti dantų ėduonį, blogą sąkandį, trumpą liežuvio pasaitėlį. Burnoje neturi būti išlūžusių dantų šaknų. Netinkamas protezavimas taip pat gali sukelti periodonto ligas. Reikia reguliariai lankytis pas odontologą ir labai kruopščiai valyti dantis. Ne šveisti, kaip daro daugelis, o kruopščiai išvalyti tarpdančius du kartus per dieną - ryte po pusryčių ir vakare prieš einant miegoti. Po kiekvieno valgio nepamiršti išskalauti burnos paprastu vandeniu. Labai padeda antiseptiniai burnos skalavimai medetkų, šalavijų tinktūromis, kurios sutraukia dantenas. Pas burnos higienistą valyti dantų apnašų būtina mažiausiai 2-3 kartus per metus.
- Balta akinama šypsena puošia veidą ir maloniai nuteikia aplinkinius. Ar sveika balinti dantis?
- Grožis reikalauja aukų. Anksčiau būdavo naudojamos rūgštys, dabar ši procedūra atliekama naudojant saugesnes medžiagas. Galiu pasakyti, kad odontologai savo dantų nebalina.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
