respublika.lt

Onkologinės ligos valdžios nejaudina - pinigų skiria mažiau nei užsienis

2022 vasario 17 13:54:49
Deimantas KNIŠKA

Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2-3 kartus mažesnė, palyginti su ES Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, taip pat pacientai būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų.

×
nuotr. 3 nuotr.
Ligoninė. Asociatyvi Eltos nuotr.

 

Tokia skaudi informacija pateikiama pranešime, kuriuo reklamuojamas kovo 18-19 d. Rygoje vyksiantis Europos onkologinių pacientų organizacijų kongresas „Dėl lygybės įveikiant vėžį". Jame bus bandoma atsakyti į klausimus, kaip kovoti su tokia nelygybe ir ką galima pakeisti jau artimiausiu metu.

Europos Parlamentas nusistatė prioritetą onkologijai ir užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje pagerėtų bent 3 mln. pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybė, būtų išsaugota daugiau gyvybių. Deja, kol šis tikslas bus pasiektas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, dar teks nueiti ilgą kelią: trūksta specialių programų, užtikrinančių ankstyvąją vėžio diagnostiką, išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei Vakarų Europos šalyse, nėra prieinami visi vaistai, kurie pasiekiami kitose ES šalyse. Lietuvoje šios problemos ypač didelės.

„Vienas svarbiausių statistinių rodiklių sergant vėžiu yra penkerių metų išgyvenamumas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinkti 36 šalių duomenys rodo, kad Lietuvoje yra vieni prasčiausių 5 metų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties ir plaučių vėžiu, taip pat prasti ir išvengiamo mirtingumo rodikliai", - sako prof. dr. Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje onkologijos sektoriaus finansavimas yra vienas iš mažiausių Europoje. 2018 m. duomenimis, onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skirta suma, tenkanti vienam gyventojui, siekia tik 108 eurus. Nors Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Belgija, Austrija ir Prancūzija, onkologijai skiria 2-3 kartus daugiau.

Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių gyventojai baiminasi, kad laiku nenustatyta diagnozė, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir valstybės kompensuojamų naujoviškų vaistų stygius gerokai sumažina tikimybę įveikti klastingą ligą.

„Lietuvoje 2016-2019 m. buvo prieinama 10 iš 41 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų, arba ketvirtis to, ką sukūrė mokslas, siekdamas gelbėti gyvybes nuo vėžio. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos, arba dveji su puse metų, kai Europos šalyse vidurkis - 561 diena. Tokius duomenis parodė 2020 m. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos atlikta inovatyvių vaistų prieinamumo analizė", - pabrėžė prof. dr. S.Jarmalaitė.

 

Laikraščių prenumerata internetu

  • LIFOSA: Kėdainių trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“, kuriai pritaikius sankcijas buvo paskirtas laikinasis administratorius, abejoja ir jo skyrimo pagrįstumu, ir kompetencija.
  • KAINA: Statybos kainos gegužę per metus padidėjo 19,7%, per mėnesį – 0,9%, skelbia Statistikos departamentas.
  • ETIKA: Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kreipimusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl nepagarbių „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimų premjerei Ingridai Šimonytei, teigia komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
  • ELEKTRA: Šalyje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo bendro su Rusija ir Baltarusija energetikos žiedo (BRELL), o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
  • LĖŠOS: Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių pasieks beveik 15 mln. eurų, skirtų paskatinti kurti konkurencingus kultūros produktus ir gerinti sektoriaus įmonių infrastruktūrą.
  • SKOLOS: Nuo liepos 1 d. visiems fiziniams asmenims, kuriems taikomos priverstinio vykdymo priemonės, bus nustatytas vienodas neišieškomos sumos dydis - jis atitinka Vyriausybės patvirtinto minimalaus vartojimo poreikio dydį ir šiuo metu siekia 267 eurus.
  • DIALOGAS: Liepos 1 d., penktadienį, 10 val. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvaus Seimo „Facebook“ paskyros rubrikoje „Klausk politiko“ ir atsakys į piliečių klausimus.
  • FINANSAVIMAS: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia dar vieną kvietimą šalies sporto šakų federacijoms, neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas jų organizuojamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimui gauti - tam numatyta apie 150 tūkst. eurų.
  • KAITRA: Kretingos meteorologijos stotyje antradienį pagerintas 82 metų senumo karščio rekordas, pranešė Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba: remiantis preliminariais 15–16 val. duomenimis, meteorologijos stotyje oras įkaito iki 33,6 laipsnių karščio.
  • PIROTECHNIKA: Sostinės politikai trečiadienį svarstys, ar riboti fejerverkų naudojimą mieste, o galingesnę pirotechniką apskritai uždrausti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų kaip nors riboti Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +25 C

+20 +26 C

 

+20 +25 C

+24 +30 C

+28 +33 C

 

+19 +29 C

0-3 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s