3 nuotr.Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2-3 kartus mažesnė, palyginti su ES Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, taip pat pacientai būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų.
Tokia skaudi informacija pateikiama pranešime, kuriuo reklamuojamas kovo 18-19 d. Rygoje vyksiantis Europos onkologinių pacientų organizacijų kongresas „Dėl lygybės įveikiant vėžį". Jame bus bandoma atsakyti į klausimus, kaip kovoti su tokia nelygybe ir ką galima pakeisti jau artimiausiu metu.
Europos Parlamentas nusistatė prioritetą onkologijai ir užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje pagerėtų bent 3 mln. pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybė, būtų išsaugota daugiau gyvybių. Deja, kol šis tikslas bus pasiektas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, dar teks nueiti ilgą kelią: trūksta specialių programų, užtikrinančių ankstyvąją vėžio diagnostiką, išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei Vakarų Europos šalyse, nėra prieinami visi vaistai, kurie pasiekiami kitose ES šalyse. Lietuvoje šios problemos ypač didelės.
„Vienas svarbiausių statistinių rodiklių sergant vėžiu yra penkerių metų išgyvenamumas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinkti 36 šalių duomenys rodo, kad Lietuvoje yra vieni prasčiausių 5 metų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties ir plaučių vėžiu, taip pat prasti ir išvengiamo mirtingumo rodikliai", - sako prof. dr. Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
Pasak jos, Lietuvoje onkologijos sektoriaus finansavimas yra vienas iš mažiausių Europoje. 2018 m. duomenimis, onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skirta suma, tenkanti vienam gyventojui, siekia tik 108 eurus. Nors Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Belgija, Austrija ir Prancūzija, onkologijai skiria 2-3 kartus daugiau.
Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių gyventojai baiminasi, kad laiku nenustatyta diagnozė, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir valstybės kompensuojamų naujoviškų vaistų stygius gerokai sumažina tikimybę įveikti klastingą ligą.
„Lietuvoje 2016-2019 m. buvo prieinama 10 iš 41 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų, arba ketvirtis to, ką sukūrė mokslas, siekdamas gelbėti gyvybes nuo vėžio. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos, arba dveji su puse metų, kai Europos šalyse vidurkis - 561 diena. Tokius duomenis parodė 2020 m. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos atlikta inovatyvių vaistų prieinamumo analizė", - pabrėžė prof. dr. S.Jarmalaitė.
