Praėjusią savaitę – lapkričio 25–gruodžio 1 dienomis – sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse, informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai.
1 nuotr.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Lapkričio 25–gruodžio 1 d. visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 10 asmenų (iš jų 6 vaikai), vienas asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
Nors sergamumas didėja, visgi jis yra mažesnis nei pernai tokiu pačiu metu, pažymi NVSC specialistai. Praėjusio gripo sezono (2018–2019 m.) tą pačią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 80,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Gripo epidemiją rekomenduojama skelbti, kai bendras sergamumo rodiklis siekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų.
Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38° C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu, pabrėžia NVSC specialistai gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų skirtumus.
