3 nuotr.Nors pandemijos išaukštintas nuotolinis darbo organizavimo modelis sulaukė daug palaikymo ir suteikė veiklos tęstinumo garantą daugeliui įmonių net ir užvėrus biurų duris, tyrimai atskleidžia, kad fizinis buvimas darbo vietoje turi savo privalumų.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų direktorė, lyderystės ekspertė dr. Audronė Nakrošienė pastebi, kad Lietuvoje iki pandemijos nuotoliniu būdu dalį ar visą laiką dirbo vos daugiau nei 10 proc. darbuotojų, o dabar ši situacija sparčiai keičiasi.
„Lietuvoje bei pasaulyje stebime tendencijas, kad bent kuriam laikui organizacijose tikrai turėtų įsitvirtinti hibridinis darbo modelis, kai dalį savaitės dirbsime biuruose, o dalį - per nuotolį. Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad 76 proc. darbuotojų bent vieną dieną per savaitę norėtų dirbti iš namų, o 16 proc. nori grįžti į biurą visam darbo laikui. Rezultatai, tikėtina, dar labiau keisis, kai turėsime pandemijos neapsunkintas darbo sąlygas", - teigia A.Nakrošienė.
Ji pastebi, kad darbuotojai jau spėjo pajusti hibridinio darbo modelio privalumus ir susidėlioti sau tinkamiausią darbo modelį, kai analitinio pobūdžio ir didelio susikaupimo užduotis atlieka namuose, o biure vysto jiems gimusias idėjas kartu su kolegomis, jas įgyvendina. Visgi darbas iš namų priimtinas ne visiems - mažamečius vaikus auginantys, vyresnio amžiaus šeimos narius prižiūrintys ar vieni gyvenantys žmonės dažnai mieliau renkasi galimybę biuruose dirbti visą darbo savaitę.
A.Nakrošienės teigimu, nuotolinis darbo organizavimas turi ir savo trūkumų, kuriuos turėtų įsivertinti ne tik darbuotojai, bet ir verslo atstovai.
„Neretai girdime kalbant apie darbuotojų motyvacijos stoką ar net persidirbimą, nepajėgiant nusibrėžti ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tačiau vis dar mažokai kalbame apie veiksnius, kurie gali prisidėti prie šių darbuotojų įvardijamų problemų ar net būti jų priežastimi. Viena skaudžiausių karantino pasekmių visai organizacijai - stipriai didėjantis per nuotolį dirbančių darbuotojų individualizmas ir bendros organizacijos vizijos praradimas", - kalba A.Nakrošienė.
Pasak jos, organizacijos mato, kad namuose dirbantys darbuotojai dažniau persiorientuoja į asmeninių darbo tikslų siekimą, bet sunkiai supranta, kuo gyvena organizacija, kokiu keliu siekia eiti.
„Iki pandemijos neturėjome galimybės įvertinti, kokia svarbi organizacijų tapatumui yra fizinė darbo aplinka, kuri atskleidžia vidinę įmonės kultūrą, naujiems darbuotojams leidžia lengviau integruotis ir įsitraukti į darbus", - sako socialinių mokslų daktarė.
Vienas ryškiausių patirtų atradimų - didžiuma žmonių pajuto su bendruomeniškumu siejamo prasmės jausmo stoką, žmogiškojo ryšio trūkumą. „Lyginant su darbu iš namų, kolegų buvimas, galimybė susitikti ir bendrauti gyvai, sulaukti daugiau grįžtamojo ryšio yra vieni didžiausių fizinės darbo vietos privalumų, kurių iki šiol neįvertinome ir dėl kurių biurai išlieka svarbūs net ir išmokus dirbti per nuotolį", - sakė A.Nakrošienė.
Darbuotojus į fizines darbo vietas bent daliai laiko siekiantys sugrąžinti verslo atstovai į šį procesą turės pažvelgti itin kūrybiškai ir suteikti jiems pridėtinių verčių, kuriomis darbuotojai negali naudotis dirbdami namuose.
„Fizinė darbo aplinka išties yra pajėgi didinti produktyvumą, skatinti kūrybiškumą, suteikti teigiamų emocijų ir pasitenkinimą darbu.
Pranašumu prieš darbą namuose gali tapti ir modernios vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemos, garso izoliacija, taip pat - erdvės bendradarbystei, poilsiui ar tiesiog galimybė sveikai maitintis, neinvestuojant savo laiko", - kalba A.Nakrošienė.
