Lietuvoje valdžia aktyviai bando įtikinti visuomenę imuniteto paso būtinybe, kai leidimą laisviau gyventi garantuotų ir neigiamas testo rezultatas. Tokiais užmojais dalis visuomenės abejoja. Ypač tie, kurie jau susidūrė su testų klaidomis. Būtent taip nutiko finansų ir draudimo ekspertei Gretai Krušaitei. Moteris pasakoja, kad, jeigu tikėsime testų rezultatais, ji nuo COVID-19 pasveiko per parą.
Kuriozinė situacija G.Krušaitei susiklostė kovo pradžioje, kai moteris ruošėsi kelionei į Ispaniją lėktuvu. Tam reikėjo turėti neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Dieną prieš skrydį PGR testą moteris pasidarė Vilniuje esančioje klinikoje „Affidea". Ir labai nustebo, sulaukusi skambučio iš klinikos, kad jos testo rezultatas - teigiamas.
„Supratau, kad tai reiškia, jog dvi savaites turiu izoliuotis. Esu aktyvi, daug sportuoju ir visai nesijaučiau serganti, todėl labai nustebau. Man atrodo, jeigu žmogus serga, tai turi bent kažkokius simptomus jausti. Kaip ligonis gali būti tas, kuris nejaučia jokių simptomų? Tad nusprendžiau atlikti dar vieną tyrimą, tik kitoje įstaigoje. Kreipiausi į Baltijos Amerikos kliniką ir čia pasidariau greitąjį antigeno testą. Atsakymas buvo neigiamas. Tuomet užsirašiau trečiam testui į kraujo laboratoriją „Rezus.lt" oro uoste. Čia man buvo atliktas išsamus PGR testas, kurio atsakymas irgi buvo neigiamas. Įsitikinau, kad esu sveika, ir išskridau", - pasakoja G.Krušaitė.
Moteris sako, kad ne kiekvienas gali sau leisti antrą ar trečią testą, jeigu ir kilo įtarimas dėl pirmojo atsakymo: „Iš viso testams sumokėjau 340 eurų. Taip pat reikia testuotis prieš grįžtant. Tad tai yra didžiuliai pinigai. Ne kiekvienas gali sau tai leisti. Susidaro situacija, kad turintieji pinigų, turi daugiau galimybių. Jeigu nebūčiau nusprendusi testo kartoti arba tam neturėčiau pinigų, turėčiau likti namuose ir patirti nuostolius dėl suplanuotos kelionės. Taip pat dėl to turėtų nutraukti veiklas ir izoliuotis iki tol su manimi bendravę žmonės."
Po kelių dienų, jau būdama Ispanijoje, G.Krušaitė sulaukė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojo skambučio dėl jai privalomos izoliacijos. Tačiau G.Krušaitė paaiškino situaciją ir pasakė esanti sveika. „Tad oficialiai dabar esu persirgusi koronavirusu, nors gali būti, kad net nesirgau. Nebent tikėtume, kad pasveikau per parą. Tad įdomu, kas būtų, jeigu iš tiesų susirgčiau. Ar būtų laikoma, jog aš susirgau jau antrą kartą?" - svarsto moteris.
G.Krušaitė sako, kad ši situacija jai parodė, kad aklai pasitikėti testais nereikėtų: „Pasidalinau savo istorija socialiniame tinkle ir sulaukiau daugybės žmonių žinučių, kurie pasakojo, kad ir jiems taip buvo. Tad tai visai nepriklauso nuo konkrečios klinikos. Tačiau kartu tai reiškia, kad kalbėti apie tai, jog testų rezultatai yra visiškai teisingi, negalima.
Aš netgi kreipiausi į kliniką, kurioje man buvo atliktas pirmas testas, klausdama, kaip taip atsitiko. Iš jų teisininkų gavau atsakymą, kad aš pati pasirašiau sutikimą, kuriame mažomis raidėmis yra nurodyta, kad testai gali klysti."
Komentuoja medikas, habilituotas mokslų daktaras Eduardas VAITKUS:
Nematau jokios medicininės logikos masiškai testuoti žmones. Manau, kaukės jau buvo ne medicininis, o politinis sprendimas, baimei ir nerimui sukelti. Testavimai, manau, taip pat yra daugiau politinis klausimas, įtampai ir nerimui sukelti. Pavyzdžiui, tyrimai mokyklose. Dabar mes kalbame apie tai, kad dalį visuomenės reikia testuoti, nors net ir turint neigiamą PGR testą, žmogus vis tiek gali būti susirgęs. Jeigu mokytoja ar moksleivis apsirgo, ėmė kosėti ar sloguoti, tai tegul jis pasilieka namuose išsigydyti. Kam pulti juos testuoti? Arba skiepyti?
Ypač žinant, kad nei neigiamas PGR testas, nei atliktas antigenų testas nepanaikina tikimybės ir galimybės, kad tarp išsitestavusių bus užsikrėtusių žmonių.
Šveicarų duomenimis, infekcijos mirtingumo rodiklis vaikams nuo 10 m. iki 19 m. yra 0,00032 proc. Tai, grubiai skaičiuojant, iš 300 tūkst. vaikų rizika numirti yra vienam. Be to, VVKT kovo mėnesį yra nurodžiusi, kad dar nėra duomenų, kad vakcinuoti žmonės yra apsauga nuo viruso plitimo visuomenėje. Tai kam skiepyti vaikus? Bet toks yra Vyriausybės sprendimas, neturintis savyje jokio loginio grūdo ar medicininio motyvo, kuris būtų bent kiek realus.
Neseniai priimtas įstatymas sako, kad darbuotojus reikia testuoti privalomai, o moksleiviai, norintys grįžti į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, testuojasi savanoriškai, pareiškę sutikimus. Jeigu vieni testuojami privalomai, o kiti - ne, tai kur yra prasmė? Sakyčiau, kad nuo kvailumo vaistų nėra. Bet mūsų valdžia elgiasi taip, lyg logikos dėsniai jiems negaliotų.