Nevaisingumo gydymas - sunkus iššūkis šeimai

Kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo sutrikimais. 10-15 proc. porų tenka nueiti ilgą kelią, kol susilaukia vaikelio ar jį įsivaikina. Kokios pagrindinės nevaisingumo priežastys ir kaip galima padėti poroms, konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Eglė TVARIJONAVIČIENĖ.

- Kai pora negali susilaukti vaikelio, giminaičių klausiantys žvilgsniai dažniausiai krypsta į moterį. Ar pelnytai?

- Nevaisingumas yra ne vieno partnerio, o poros problema. Iš tiesų tradiciškai įprasta kaltinti moterį, bet pastaruoju metu didėja vyrų nevaisingumas. Jis auga ir tarp specializuotuose centruose besilankančių porų sudaro apie 50 proc., tuo tarpu išskirtinai „moteriškosios“ nevaisingumo priežastys siekia 30-40 proc. Nevaisingumas diagnozuojamas, jei pora vienus metus gyvena aktyvų lytinį gyvenimą nenaudodama kontraceptinių priemonių ir nesusilaukia vaikelio. Nevaisingumo priežasčių yra daug, bet norėčiau paminėti tris svarbiausias. Tai moterų ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių patologija bei vyrų spermos kokybės problemos. Daugiau kaip pusės vyrų prastos spermos kokybės priežasčių nustatyti nepavyksta. Vyrai būna nevaisingi, jei yra sutrikęs jų spermos formavimasis ir brendimas dėl endokrininių priežasčių, dėl paauglystėje persirgtų kai kurių infekcinių ligų, pavyzdžiui, parotito, žmonių vadinamo kiaulyte. Vyrų vaisingumas gali būti pažeidžiamas dėl agresyvaus gydymo, kai onkologinės ligos gydomos taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą.

- Ar šeimos laimei svarbus gyvenimo būdas, žmogaus profesija?

- Pagrįstų mokslinių įrodymų nėra, bet medicinos praktikoje to negalime atmesti. Jei žmogus rūko, nesaikingai vartoja alkoholį ir turi daug lytinių partnerių, jį dažniau kamuoja lytinės sistemos uždegimai, tokie žmonės dažniau serga lytiniu keliu plintančiomis ligomis, dėl kurių atsiranda vaisingumo pakitimų. Jei pora yra monogaminė, tokių pavojų rizika kur kas mažesnė. Profesija gali turėti įtakos vyrų spermos formavimuisi. Sperma susiformuoja per 72-74 dienas, tam reikalinga tam tikra temperatūra. Tolimųjų reisų vairuotojai ilgą laiką sėdi, todėl kapšelyje gali pakilti temperatūra ir sutrikti spermos formavimasis. Problemų gali kilti karinėse struktūrose prie radiolokacinių įrenginių dirbantiems vyrams, jei spindulinė apšvita būna per didelė.

- Kaip galima padėti nevaisingoms poroms?

- Pagalba labai reikalinga, nes mūsų šalyje gimstamumas yra nedidelis. Demografines problemas aštrina jaunų žmonių emigracija. Poros, kurios nori, bet negali susilaukti vaikų, neturėtų ilgai svarstyti. Joms derėtų kuo greičiau kreiptis į šios srities specialistus. Jeigu po vienų metų lytinių santykių nenaudojant kontraceptinių priemonių moteris nepastoja, būtina atlikti tyrimus ir nustatyti priežastį. Jeigu yra buvę ginekologinių operacijų, endokrininės sistemos sutrikimų, jeigu vyras yra patyręs lyties organų traumų ar operacijų, yra sirgęs venerinėmis ligomis, galima kreiptis ir anksčiau. Kai moteriai daugiau kaip 35-eri, atsiranda menkesnės savaiminio pastojimo ir gydymo galimybės. Vyro amžius taip pat turi svarbos. Manoma, kad jo vaisingumas yra patenkinamas iki 60 metų.

- Kiek nevaisingų porų po gydymo susilaukia vaikelio?

- Tokios bendros statistikos nežinome, nes pacientai nesilanko vienoje klinikoje. Tačiau nustatyta, kad apie 30 proc. besigydančiųjų gydymosi nebaigia, pasitraukia dėl psichologinių problemų, kylančių gydymosi metu. Nevaisingumo gydymo būdai yra įvairūs. Tai tabletės, injekcijos, chirurginė pagalba. Labai efektyvus būdas yra ovuliacijos stimuliavimas, net 80 proc. gydytų pacienčių po stimuliacijos pastoja. Kiaušintakių chirurgija taip pat labai efektyvi, pusei pacienčių pasiseka pašalinti kliūtis. Pagalbinio apvaisinimo atvejais pasiseka padėti 30 proc. porų. Aišku, jeigu gydytis pradedama tik sulaukus 40 metų, rezultatai prastesni.

- Kiek laiko trunka gydymas?

- Jeigu porai tenka nueiti ilgą kelią ir išbandyti keletą gydymo būdų, tai gali trukti ir 5-6 metus. Aukščiausias gydymo laiptelis yra dirbtinis apvaisinimas. Nesėkmės atveju poros renkasi įvaikinimą arba apsisprendžia gyventi be vaikų.

Iki 2000-ųjų metų į specialistus kreipdavosi sutuoktiniai, nesulaukę vaikų per 7-10 metų. Dabar visuomenė pasikeitusi, pas specialistus ateina jaunos poros, apimtos nerimo po vienų santuokos metų. Tai žiniasklaidos, šiai problemai skiriančios nemažai dėmesio, nuopelnas.

- Ar, jūsų nuomone, mūsų šalyje reikėtų įteisinti lytinių ląstelių donorystę?

- Esu gydytoja, todėl lytinių ląstelių donorystę vertinu kaip vieną iš gydymo metodų. Mūsų šalyje ji uždrausta, o šalyse kaimynėse leidžiama, todėl nevaisingos poros yra priverstos važiuoti į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją. Pasvarstykime, ką daryti porai, jei vyras yra gydytas dėl onkologinės ligos ir nevaisingas? Pas specialistus ateina dar jaunos moterys, negalinčios pastoti dėl pirmalaikio kiaušidžių funkcijų išsekimo. Tokiems žmonėms vienintelė išeitis - lytinių ląstelių donorystė. Pagalbiniai gydymo būdai teikiami tik privačiose gydymo įstaigose ir nėra valstybių finansuojami. Tai kainuoja nuo 7 iki 11 tūkst.litų.

- Ar klinikinėse laboratorijose kuriami nauji vaistai, nauji gydymo metodai?

- Stebuklingos tabletės nėra ir, manau, nebus dar artimiausius šimtą metų. Nauji preparatai rinkoje atsiranda, vieną tokį jau turime. Prireikia mažiausiai dešimties metų vaistui sukurti ir išbandyti, tai labai daug kainuoja, taigi didelių pokyčių konservatyviai gydant nevaisingumą artimiausiu metu tikėtis nereikėtų. Kita vertus, didžiulė pažanga laboratorinių procedūrų srityje nevaisingoms poroms gali atverti naujas galimybes.