1 nuotr.Beveik prieš metus, nuvilnijus pasipriešinimo bangai dėl naujai rengiamo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo, kai kurie šios bendruomenės atstovai suskubo ginti savo ilgametės patirties ir įgytų kompetencijų. Vieni pirmųjų tai padarė jogos mokytojai, meno terapijos specialistai. O kas laukia kitų, į naująjį įstatymą įtrauktų, natūraliąja medicina daug metų užsiimančių gyventojų?
2020 m. sausį pasirodžiusiame įstatymo projekte buvo teigiama, kad joga priskiriama Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities Rytų medicinos sistemų paslaugų grupei. Remiantis įstatymo projekto aprašu, tokią veiklą galėtų vykdyti tik asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus reabilitacijos studijų krypties studijų programą. Tokią veiklą būtų galima suteikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, o jogos užsiėmimus lankantys asmenys būtų įvardijami kaip pacientai. Kiekvienam turėtų būti pildoma forma „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija".
Sertifikuota Iyengar jogos mokytoja Ramunė Zaleskaitė teigė, kad kol kas „mūšis" yra laimėtas. „Po jogos bendruomenių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei rašytų raštų, po diskusijų prie apskritojo stalo, po klausimo svarstymo Seimo sveikatos reikalų komitete savo tikslą pasiekėme", - kalbėjo R.Zaleskaitė.
„Ar ilgam, negaliu pasakyti", - svarstė mokytoja.
SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus patarėja Asta Kandratavičienė teigė, kad šios bendruomenės atstovai vis dėlto pareiškė norą anksčiau ar vėliau reglamentuoti savo veiklą. Tačiau pati SAM šios procedūros skubinti neketina.
O kaip naujasis įstatymas paveiks pirtininkus ir žolininkus?
A.Kandratavičienė ramina - pirtininkams įtakos šis įstatymas neturės. Tačiau žolininkai bus priskirti Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupei ir jų veikla vadinsis fitoterapija.
„Pagal įstatymą, asmuo, priskiriantis save žolininkui, bus vadinamas fitoterapijos specialistu.
Norint verstis šia veikla, reikės dviejų licencijų. Vienos - pačiam specialistui, kitos - patalpoms. Šiuo metu ministro įsakymu rengiami pagal įstatymą numatyti visi teisės aktai ir licencijavimo taisyklės. Taip pat bus parengti sąrašai, kokio išsilavinimo, patirties bei kvalifikacijų reikės, norint tapti fitoterapijos specialistu", - naująjį įstatymą aiškino specialistė.
Reglamentuojama, kad norintys verstis fitoterapijos ir kitomis įstatyme numatytomis veiklomis, asmenys privalės turėti aukštąjį medicininį išsilavinimą. Todėl yra numatyta išlyga, kad iki 2024 metų bus suteikiamas pereinamasis laikotarpis, per kurį piliečiai galės jį įgyti.
„Įvertinant tokių piliečių per daugelį metų įgytas kvalifikacijas ir darbo praktiką, Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komiteto nariai svarsto, kad iki 50 proc. studijų bus galima užskaityti. Vienas iš pagrindinių privalumų bus realaus praktinio darbo įvertinimas", - akcentavo A.Kandratavičienė.
Patarėja teigia, kad visus išgąsdino nuostata, jog praktikuojant papildomosios alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugą yra būtinas aukštasis medicininis išsilavinimas.
„Kodėl nieko nestebina, kad gydytojas arba mokytojas turi aukštąjį išsilavinimą? Šiuo atveju mes kalbame apie sveikatą ir jos priežiūrą, o tai reiškia, kad mūsų siekiamybė yra, jog teikiama medicininė paslauga būtų saugi žmogui", - pasakojo specialistė.
