respublika.lt

Nepažinti virusai aukų tyko nuolatnuotraukos (4)

2020 kovo mėn. 08 d. 07:00:00
Dalia BYČIENĖ

Pasaulio negandų sąrašą papildė naujas nežinomas virusas. Kinijoje prasidėjusi liga iš toli atrodė nebaisi, kol neišsipildė niūriausios mokslo prognozės - naujasis koronavirusas taps ne tik Kinijos, bet ir visos žmonijos problema. Daug baimių, daug gandų sklando, mokslininkai nespėja visų jų paneigti. Kita vertus, ir mokslas dar neturi išgrynintų tiesų apie naująjį virusą. Ką turėtume žinoti apie žmogui pavojingus virusus ir kaip jų saugotis, kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija ŽVIRBLIENE.

×
nuotr. 11 nuotr.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė įspėja, kad artimiausiu metu vakcinos nuo koronaviruso tikėtis yra naivu. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Kasdien vis išgirstame naujus valstybių pavadinimus, į kuriuos koją įkėlė naujasis koronavirusas. Kas lėmė, kad jis taip grietai išplito? - klausėme mokslininkės Aurelijos ŽVIRBLIENĖS.

- Pranešimas iš Kinijos, kad Uhano mieste užregistruotas pirmasis ligos atvejis nuo dar nežinomo koronaviruso, pavadinto COVID-2019, atėjo gruodžio 31 dieną. Ten įvyko šio viruso perdavimas iš gyvūno žmogui. Manoma, kad viruso šaltinis buvo šikšnosparniai, o jo nešiotojai - skujuočiai. Virusas atsidūręs žmogaus organizme pajuto, kad gali ten daugintis ir taip infekcija pradėjo plisti.

Iš Kinijos po pasaulį virusą išvežiojo žmonės, pasaulis dabar yra mobilus, daug kas kur važiuoja, keliauja. Ir dar yra bėda, kad šis virusas turi ilgą inkubacinį periodą. Užsikrėtęs virusu žmogus gali susirgti per kelias dienas, bet gali virusą nešioti, nejausdamas jokių simptomų ir nesusirgti dvi savaites. Tad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. Visą tą laiką jie ne tik nešioja virusą patys, bet jį ir platina.

- Kaip vertinti šį koronavirusą pagal jo pavojingumą?


- Iš koronavirusų šeimai priklausančių virusų, kurie pasaulyje sukėlė infekcijos protrūkius, šis yra trečias. Pirmasis, SŪRS virusas, sukėlė protrūkį 2003-2004 metais. Pasaulyje šiuo virusu užsikrėtė apie 8 tūkst. gyventojų, 800 iš jų mirė. SŪRS virusu žmonės užsikrėtė greičiausiai nuo šikšnosparnių, infekcijos židinys buvo Kinijoje ir Honkonge. Šis, naujas Kinijoje aptiktas, koronavirusas yra genetiškai panašus į SŪRS sukeliantį virusą.

2012 m. Saudo Arabijoje pradėjo plisti koronavirusas, pavadintas MERS. Šiuo virusu užsikrėtė daugiau nei 2000 žmonių, daugiau nei trečdalis jų mirė. Manoma, kad MERS virusą žmonėms perdavė kupranugariai. MERS virusu kaskart vis dar susergama. Mirtingumas nuo šio viruso yra 35 proc.

Nuo dabar plintančio koronaviruso, vadinamo COVID-19, mirtingumas yra apie 2 proc. Skaičiuojama, kad mirtingumas nuo šio viruso yra 20 kartų didesnis nei nuo gripo.

- Vadinasi, dabar pasaulį krečiantis virusas gyveno gamtoje, greta žmonių, tik žmonės apie jį nežinojo?

- Jis gyveno gyvūnuose ir buvo gyvūnų virusas. Virusai yra evoliucijos produktas. Iki šios dienos jie yra išlikę todėl, kad sugebėjo evoliucionuoti, prisitaikyti ir surasti vis naują šeimininką. Pas gyvūnus gyvenantys virusai bando susirasti kitą šeimininką ir jie nuolat tą daro. Tam, kad virusas išgyventų, jis turi turėti šeimininką.

Kalbant apie virusų pasaulį, galima pasakyti, kad jų yra visur, kur tik yra kokia nors gyvybės forma. Yra virusų, sukeliančių augalų ligas. Mes žinome apie tuos virusus, mokslininkai kovoja su jais, nes jie menkina derlių, neša ekonominius nuostolius. Bet jie negali persiduoti žmogui, nes tai - per daug skirtingi organizmai.

Jei virusas buvo perduotas gyvūnų, tie gyvūnai, kurie jį nešioja, turi jį iki šiol. Šikšnosparnių rūšys yra labai skirtingos. Tokių šikšnosparnių, kurie perdavė virusą žmogui Kinijoje, mes Lietuvoje neturime. Apskritai žinių, kad koks nors gyvūnas Europoje platintų tą virusą, mokslas neturi. Virusai labai specializuoti, kiekvienas jų turi savo šeimininką.

- Panika turbūt nepadeda?

- Panika yra nereikalinga, bet vis dėlto apsaugos priemonės turi būti. Požiūris, kad nieko nereikia daryti, visiškai nusiraminti, nereikia saugotis, yra neteisingas. Turime žinoti, kad grėsmė yra netoli mūsų ir, jei visai nieko nedarysime, virusas turi galimybę išplisti dar daugiau. Problema yra ta, kad su tokiu virusu žmonija dar nebuvo susidūrusi. Jokio atsparumo kol kas niekas jam neturi. Su gripu mes susiduriame kiekvienais metais ir žinome, kaip prieš jį kovoti. Yra tokių minčių, kad naujasis koronavirusas taps sezonine infekcine liga. Pavasaris galbūt bus palankus jam nuslopti. Vis dėlto net ir suvaldę koronavirusą nežinome, kokios virusų mutacijos mus dar pasieks ateityje.

Galima teigti, kad kilti tokiam viruso protrūkiui Europoje nebūtų buvę sąlygų. Tam tikra prasme mes iš to ir pasimokėme. Pasimokėme, kad reikia laikytis higienos, plauti rankas, ypač išlipus iš viešojo transporto. Jei vienas nešiojantis virusą žmogus palietė kažkokį paviršių, kitas palietęs jį jau gali užsikrėsti.

Daug kalbama apie kaukes, kad jos nesulaiko virusų, nes virusai yra labai maži. Bet gali būti netiesioginė nauda. Jei esi užsidengęs kauke veidą, burną, mažiau šansų turi juos paliesti.

- Žinia, kad šikšnosparniai paskleidė po pasaulį dabar krečiantį virusą, gana nepalanki ir mūsiškiams šikšnosparniams. Žmonės kalba esą nėra ko šikšnosparnių saugoti...


- Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai koronaviruso neplatina, bet jie gali platinti kitas ligas, pavyzdžiui, pasiutligę. Bet mes neturime tokių didelių kontaktų su šikšnosparniais. Jie paskraido vakarais, mes pasidžiaugiame ir tegul sau gyvena.

- Virusus nešioja ir graužikai, bet kažkaip išgyvename...


- Mes patys savo laboratorijoje tyrinėjame virusus, kuriuos gali platinti gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkės. Žmonės yra girdėję apie hepatitą B, hepatitą C, bet dar yra ir hepatitas E, kurį gali sukelti zoonotinis virusas, platinamas gyvūnų. Manoma, kad juo gali ir žmonės užsikrėsti, todėl mokslininkai atlieka šio viruso tyrimus. Tad ne jokia retenybė, kad gyvūno virusas persiduoda žmogui ir sukelia ligą.

- Neabejotinai mokslo tikslas - sukurti vakciną prieš koronavirusą.

- Mokslininkai tikrai netiki, kad per kelis mėnesius vakciną būtų įmanoma sukurti. Tas tiesa, laboratorijos jau praneša, esą vakciną sukūrėme, bet tas „sukūrėme“ reiškia, kad yra sukurti potencialios vakcinos komponentai, ne pati vakcina. Potencialios vakcinos komponentus nesunku sukurti, bet sudėtingiausia yra vakciną išbandyti, įvertinti jos efektyvumą, jos saugumą, ar ji nesukelia pašalinių reiškinių. Tai užtrunka. Bandymus reikia atlikti su gyvūnais, tada reikia atlikti klinikinius tyrimus su žmonėmis.

Realiausia būtų kalbėti apie vaistus. Specifinių vaistų pagelbėti sergantiems šiuo virusu nėra, bet yra bandoma sukurti ar pritaikyti vaistus, kurie naudojami kitų virusinių infekcijų gydymui. Šitas kelias būtų greitesnis nei laukimas, kol bus sukurta vakcina. Gal per kelis mėnesius ir atsiras koks nors progresas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • INFLIACIJA: vidutinė metinė infliacija birželį sudarė 1,9 proc.
  • RADINYS: Vilniuje ketvirtadienio vakarą automobilyje aptiktas nemažas kiekis narkotinių medžiagų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką galvojate apie Vitalijos Katunskytės dainą „Robinzonas“?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

+14 +16 C

 

+10 +12 C

 +19 +22 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

4 m/s

4-5 m/s

 

2-3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1342 PLN - 4.4655
RUB - 80.0425 CHF - 1.0634
GBP - 0.8966 NOK - 10.6173

Nuorodos