respublika.lt
 

Nemokamos medicinos nėra? Klystate!nuotraukos (14)

2019 spalio mėn. 02 d. 10:58:37
Olava STRIKULIENĖ

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį darbo ieškojo 165 493 asmenys. Tai reiškia, jog už šiuos asmenis Privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius mokėjo valstybė. Tačiau tarp šių bedarbių yra ir tokių, kurie darbuojasi užsienyje, o trumpam grįžę į Lietuvą, užsiregistruoja bedarbiais ir skuba į ligonines. Taigi, mokesčių nė cento nesumokėję, gydomi nemokamai.

×
nuotr. 5 nuotr.
Eltos asociatyvi nuotr.

 

Gudrūs ligoniai

Kas mėnesį mokamas PSD turi du tarifus. Vienu tarifu mokant, nuo minimalios mėnesinės algos atskaičiuojami 6,98 proc. ir žmogus sumoka 38,74 Eur. Taikant mažesnį tarifą, nuo MMA atskaičiuojama 2,33 proc. Todėl mėnesinis PSD - tik 12,93 Eur.

Bet kam žmogui mokėti iš savo kišenės, jei vis dar yra spragų apgauti valstybę? Gali sukčiauti ne tik nelegaliai dirbantys užsienyje, bet ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, oficialiai - bedarbis, o neoficialiai - patyręs remontininkas. Privačiai remontuojantis būstus. Tokius niuansus pastebi net medikai, kai pas juos atėjęs pacientas kito vizito laiką derina su savo užimtumu: žiūri į kalendorių ir sako dirbsiantis, nors oficialiai - bedarbis.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai grįžę emigrantai skubina gydytojus operacijai, mat atvirauja, jog Lietuvoje bus tik kelias dienas. Esą specialiai dabar išėjo iš darbo, grįžo į Tėvynę, užsiregistravo bedarbiu ir pirmyn pas medikus. Po operacijos vėl užsienin. Kai kurie medikai pyksta, kad dėl tokių nesąžiningų ligonių, PSD fondas netenka pajamų, o jiems negali atitinkamai kilti atlyginimai.

Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. skelbia, jog apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys. Tad teoriškai žmogus, nenorintis mokėti PSD, gali gręžti valstybę ir neribotą laiką. Ir tuo pat metu uždarbiauti nelegaliai.

Ar galima išaiškinti?

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė patikino, jog tarnyba nėra įgaliota patikrinti, ar žmogus buvo draustas, kadangi teikia paslaugas, susijusias su Lietuvos piliečių įdarbinimu.

„Ar asmuo buvo kitoje šalyje ir turėjo sveikatos draudimą, ar yra skolininkas, nėra priežasties neteikti jam įdarbinimo paslaugų, - sakė M.Jankauskienė, - išmokų ar socialinių garantijų Užimtumo tarnyba nei administruoja, nei jas moka.“

O gal lengviau užčiuopti menamus „bedarbius“ ne dideliuose miestuose, bet kaimiškuose regionuose? Kur žmonės vieni kitus geriau pažįsta? Tačiau Užimtumo tarnyba drausminga. Regionuose, arčiau žemės dirbantys specialistai tikino neįpareigoti teikti informacijos žurnalistams. Kalbesnė, nedideliame regione dirbanti šios tarnybos specialistė, gerai pažįstanti vietinius, irgi tikino, jog tarnyba negali patikrinti, ar darbo ieškantis žmogus tikrai bedarbis. Su melo detektoriumi juk netikrins. Bet gal patikrinti įmanoma kitaip? Tarkime, jei emigrantas kelias savaites „ieškojo“ darbo Lietuvoje, o paskui dingo iki kitos vasaros.

Galima, bet sunku

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė patvirtino, jog tokios analizės, kiek nedraustų gyventojų registruojasi Užimtumo tarnyboje tam, kad Lietuvoje gautų nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, VLK neturi. Be to, kaip teigė N.Jelenskienė, reikėtų įvertinti, kad nedraustas Lietuvos pilietis gali būti apdraustas kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. Nes pagal ES teisę gyventojai gali būti drausti privalomuoju sveikatos draudimu tik vienoje iš ES šalių. Tačiau to pakanka, jog apdraustajam susirgus, jam būtinos medicininės paslaugos būtų suteiktos bet kurioje iš ES valstybių. Tai garantuoja ES socialines sistemas koordinuojantys reglamentai.

„Manome, kad pastaruoju metu mažėja dalis gyventojų, kurie bedarbiais registruojasi, kad gautų kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, - patikino N.Jelenskienė. - Nuo 2016 metų VLK kartu su PSD įmokas administruojančia „Sodra“ labai intensyviai rūpinasi, kad įstatymu numatytos mokestinės prievolės būtų vykdomos. „Sodra“ iš asmenų, nepatvirtinusių savo draudimo kitoje ES šalyje arba pažeidusių Sveikatos draudimo įstatymu numatytų įmokų tvarką, PSD nepriemoką išieško. Tiesa, po tokio priverstinio išieškojimo privalomasis sveikatos draudimas nepradeda galioti atgaline tvarka.“

Turbūt taip ir yra. Tačiau gaila, jog nei Užimtumo tarnyboje, nei „Sodroje“, nei VLK nėra konkrečios apskaitos, kiek piliečių, pasinaudoję „bedarbio“ ar „darbo ieškančio“ schema, valstybę išdūrė.

Didieji machinatoriai

Tačiau būna ir kitokių sukčiavimo schemų. Apie jas papasakojo VLK Tarptautinių reikalų vyriausioji specialistė Neringa Šafranavičienė:

„Pasitaiko atvejų, kai asmenys, praradę PSD statusą, ES šalyse pasinaudoja Europos sveikatos draudimo kortele. Pavyzdžiui, prireikus skubios medicininės pagalbos, kreipiasi į kitos ES šalies gydymo įstaigą ir, pateikę tokią kortelę, gauna būtinosios medicininės pagalbos paslaugas nemokamai. Tiesa, kiekvienas asmuo, atsiimdamas Europos sveikatos draudimo kortelę, turi pasirašyti, jog prižada nenaudoti šios kortelės, jei bus nustojęs mokėti PSD. Tačiau, nepaisant raštiško pasižadėjimo, vis dar pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų.“

Ir kas tada atsitinka? VLK gauna iš kitos ES valstybės pranešimą apie ten gydytą mūsiškį pacientą ir VLK, nesvarbu, kad pacientas buvo sukčius, vis vien privalo pervesti už jo gydymą pinigus. Nes atsiskaitymas tarp valstybių vyksta pasitikėjimo principu. Aišku, PSD fondas, nukentėjęs nuo sukčių, gali teisiškai išsireikalauti, kad sukčius atlygintų žalą. Būna atvejų, kad žmonės atlygina žalą ir savanoriškai.

Kontroliuoti PSD įmokų mokėjimą bus daug paprasčiau, kai bus įdiegta dabar kuriama ES informacinė sistema. Ji leis patikrinti, kurioje ES šalyje žmogus yra draustas sveikatos draudimu. Žmogui nereikės įrodinėti PSD galiojimo mokesčių mokėjimo išrašais bei kitais dokumentais. O jei žmogus niekur nedraustas - mokėti už privalomas medicinines paslaugas iš savo kišenės.

O kol tokios bendros informacinės sistemos nėra, PSD skolininkų tik daugėja. Šiemet jie „Sodrai“ jau skolingi 125 mln. Eur. Tai yra, 25 proc. daugiau nei pernai. 36,7 tūkst. gyventojų, nedeklaravusių „Sodrai“ apie savo išvykimą, nuo 2016 m. nemoka PSD visai. Yra įsiskolinę daugiau nei 50 mln. Eur. Nepavyksta paimti pinigų ir iš šių asmenų sąskaitų, nes sąskaitos - tuščios. Tie žmonės kažkur dingę, nors vis dar yra Lietuvos piliečiai. Kai kurių PSD skolos jau viršija tūkstančius eurų.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovo Juliaus KALIBATO komentaras: 

Be abejo, pasitaiko atvejų, kai emigrantai apsimeta, jog Lietuvoje ieško darbo ir mūsų valstybė apmoka jų gydymą. Emigrantams sukurta „žalia gatvė“, kad jie kuo greičiau grįžtų. Ir tai, be abejo, daroma mūsų visų sąskaita. Socialinės nelygybės sąskaita.

Ar gydymo įstaigos dėl to finansiškai nukenčia? Žinote, kai yra bendra kišenė, jei kas nori daugiau imti, tai kitiems mažiau lieka. Vienur valstybės pinigai švaistomi, o kur tikrai reikalinga - ten trūksta. Pavyzdžiui, medikų algoms didinti. Tai amžina problema.

Išsiaiškinti, kurie emigrantai, atvykę čia gydytis, piktnaudžiauja - labai paprasta, bet niekas nenori tam tikrų socialinių neramumų sukelti iš emigrantų pusės. Todėl jiems daroma labai daug palankumo gestų, o socialinis teisingumas dėl to nukenčia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Kaip manote, ar narystė NATO garantuoja Lietuvos saugumą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

+4 +6 C

 

+1 +3 C

+9 +11 C

+4 +6 C

 

 +9 +11 C

4-7 m/s

2-3 m/s

 

3-5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1006 PLN - 4.2874
RUB - 70.8149 CHF - 1.0894
GBP - 0.8576 NOK - 10.1390