Neįgalūs žmonės jaučiasi apmokestinti

Šiuo metu Jonei, gimusiai per Jonines, yra 62-eji. Ją kankina ir daugiau ligų, tarp kurių - diabetas. Moteris rankose nenulaiko daiktų, o neseniai praradusi sąmonę ir krisdama ji susilaužė ranką. Daugiau kaip dvidešimt metų Jonė yra neįgali, o pastaruoju metu savimi pasirūpinti gali nevisiškai. Be pagalbos ji negali išeiti į daugiabučio kiemą, apsipirkti, pasigaminti valgio.

Tokius darbus atlikti moteriai padeda specialios darbuotojos. Anksčiau dalis jų paslaugų buvo nemokama, dabar Jonė sako sužinojusi, kad už viską teks susimokėti. „Sužinojau, kad paprašius pagalbos, jog mane palydėtų į lauką arba nuvežtų pas gydytoją, turėčiau sumokėti atvykusiam asmeniniam asistentui. Man buvo pasakyta, kad kaina - 5 eurai už valandą. Manau, tai yra labai dideli pinigai. Atrodo, sunkmečiu valdžia pirmiausia nusprendė apvogti negalią turinčius žmones", - stebisi Jonė.

Vizitas pas gydytoją - 20 eurų?

Moteris skaičiuoja, kad, norint nuvykti į polikliniką pas gydytoją su asmeniniu asistentu, tai užtruktų apie 4 val. „Anksčiau tokia paslauga buvo nemokama. Dabar skaičiuoju, kad man vienas vizitas kainuos 20 eurų. O tokių vizitų reikia ne kartą per mėnesį. Kas per tvarka? Kuo aš ar kiti neįgalūs žmonės yra kalti, kad nuo vaikystės sergame arba esame netekę kažko? Iki ko nusiritome... Nuo invalidumo niekas neapsaugotas. Sveikas žmogus be jokių papildomų trukdžių gali nueiti į parduotuvę ar pas gydytoją, o man, kad apsipirkčiau ar pasitikrinčiau sveikatą, reikia mokėti. Manau, tai yra negalią turinčių žmonių diskriminacija. Žmonės ir taip kenčia dėl negalios, o užuot jiems būtų padedama, juos dar apmokestina", - pykčio neslepia moteris.

Dėl to, kad yra neįgali, mirus jos mamai, Jonei priklausė našlaitės pensija, o kai anapilin iškeliavo tėtis - dar viena našlaitės pensija, netekus tėčio. Kadangi tėtis buvo politinis kalinys, Jonei mokama dar viena išmoka. Tad kartu su moteriai priklausančia neįgalumo pensija mokamos ir šios trys išmokos. Jonė neslepia, tų pinigų pakanka pragyventi, tačiau ji skaičiuoja, kad, norint gyventi visavertiškai, didelę pajamų dalį teks mokėti asmeniniam asistentui. „Paskaičiavau, jeigu kiekvieną kartą vykstant pas gydytoją ar į parduotuvę samdyčiau asistentą, per mėnesį man tai atsieitų 206 eurus, jeigu reikėtų mokėti visą sumą. Apmokestinimas priklauso nuo pajamų dydžio. Dar 200 eurų kainuoja mokesčiai, vaistai - 80 eurų, o kur maistas. Mano pajamos nėra mažos, bet mokėti reikia net ir tiems, kurie gauna vos 300 eurų. Juk už tokią sumą žmonėms vos pavyksta pragyventi, jie tikrai negalės apmokėti ir asmeninio asistento paslaugos. O kur ori senatvė? Gal kitiems neįdomu, bet aš norėčiau ne tik į parduotuvę nueiti, dar ir kokiame koncerte apsilankyti. Tuomet turėčiau mokėti už asistento darbą, jam nupirkti autobuso bilietą ir dar bilietą į koncertą", - skaičiuoja Jonė.

Moka ne visi

„Vakaro žinios" susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiteirauti, ar tikrai neįgaliesiems reikalingos kasdienės paslaugos tapo mokamos. Ministerija nurodė, kad jokių pokyčių nebuvo priimta, o kai kuriems negalią turintiems žmonėms asmeninio asistento paslauga visada buvo mokama.

Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

„Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad žmogaus su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 proc. žmogaus su negalia pajamų. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, t.y. pajamos nesiekia 294 Eur per mėnesį. Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, didžiausias įkainis 2021 m. pabaigoje buvo 12,20 Eur. Remiantis teisės aktais (kad valandinis įkainis neturi būti didesnis nei 20 proc. paslaugos kainos), asmens priemoka už įkainį šiuo atveju siektų tik 2,44 Eur", - nurodė ministerija. Vadinasi, ir 300 eurų gaunantys negalią turintys žmonės už palydėjimą pas gydytoją ar į parduotuvę turi susimokėti.

Ministerija nurodė, kad kai kurios savivaldybės iki šių metų pradžios dalyvavo Bandomajame projekte, kurio metu asmeninė pagalba buvo teikiama nemokamai ir galėjo būti skiriama iki 4 val. per parą asmeninė pagalbos. Alytaus savivaldybė, kur ir gyvena Jonė, kaip tik yra tarp šių savivaldybių.

Kaip paaiškino ministerija, kiekviena savivaldybė nustato asmeninės pagalbos teikimo valandinį įkainį: „Vadovaujantis asmeninės pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, asmuo dengia ne daugiau nei 20 proc. nustatyto valandinio įkainio. O konkreti asmens mokama suma diferencijuojama pagal asmens pajamas. Pavyzdžiui, jei asmens pajamos siekia nuo 295 iki 440 Eur, asmens mokama suma negali viršyti 5 proc. asmens pajamų, o jei pajamos yra 441 - 587 Eur, tada mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 10 proc. asmens pajamų. Didžiausia asmens mokama suma už asmeninę pagalbą negali būti didesnė nei 20 proc. jo gaunamų pajamų".