respublika.lt

Neeilinius krovinius gabenantis pilotas - apie skrydžių pavojus ir nežinią dėl išgelbėtos gyvybės

(3)
2022 birželio 09 09:30:34
Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

„Skrydyje su medikais ir donoriniais organais susikoncentruoji į darbą ir emocijas pamiršti. Bet po skrydžio - tik teigiami jausmai ir šypsena veide. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas prisidėti prie gyvybių gelbėjimo", - taip apie savo darbą pasakoja Karinių oro pajėgų pilotas Gediminas Puišys.

×
nuotr. 3 nuotr.
Gediminas Puišys: "Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas prisidėti prie gyvybių gelbėjimo“. Asmeninio albumo nuotr.

 

Transplantacijai paruošti organai gyvybingi išlieka ribotą laiką. Trumpiausiai ištveria širdis - ją reikia persodinti per maždaug 5 valandas, ilgiausiai tinkami donorystei išlieka inkstai - apie 12 ir daugiau valandų. Tad donorinių organų gabenimas yra labai atsakingas ir didžiausio profesionalumo reikalaujantis darbas. Gediminui tokių kelionių teko atlikti tikrai ne vieną.

Karinių oro pajėgų (KOP) piloto kelią jis nutarė pasirinkti prieš maždaug 13 metų. 2008 metais įsidarbinęs kariuomenėje vyras pradėjo apie dvejus metus trukusius kursus, kuriuose ne tik iš civilio tapo karininku, bet ir išmoko pilotuoti sraigtasparnį. Nuo to laiko Gediminas nuolat prisideda prie organų donorystės ir transplantacijos procesų prireikus perskraidindamas ypatingai svarbų krovinį - donorinius organus.

- Kiek kartų yra tekę perskraidinti organus transplantacijoms? Papasakokite apie įsimintiniausią kelionę.

- Per 13 metų tarnybos tikslaus skaičiaus jau tikrai nepasakysiu. Geriausiai prisimenu tris skrydžius: patį pirmąjį organų gabenimą antrojo piloto pareigose. Skridome iš Kauno į Vilnių. Po skrydžio buvo tikrai didelis emocijų antplūdis, tada suvokiau, kad tikrai tinkamai pasirinkau darbą ir jo pobūdį.

Kitas įsiminęs skrydis - kuomet pirmą kartą organus skraidinau jau užimdamas įgulos vado pareigas. Skridome taip pat iš Kauno į Vilnių. Tada emocijos buvo jau ne tokios pakilios. Darbą labai apsunkino sraigtasparnių aikštelių prie ligoninių nebuvimas, kas sumažina saugumą bent jau perpus. Dar, žinoma, streso pridėjo ir nakties metas, labai žemas debesų padas ir šešių medikų komanda - maksimalus sraigtasparnio pakilimo svoris.

Na ir labiausiai įsiminęs skrydis buvo iš Liepojos į Kauną, kuris prasidėjo vienais metais, o baigėsi kitais. Naujuosius metus sutikome skrydyje, kiek žinau, tai buvo pirmas toks organų pergabenimas Lietuvoje ir KOP istorijoje.

- Papasakokite kaip vyksta pasiruošimas tokioms kelionėms: nuo to momento, kai gaunate skambutį iki pačios kelionės pradžios?

Skambučio metu pirmiausia išsiklausinėjame kuo daugiau mums svarbios informacijos: kiek medikų skris, kokia įranga bus gabenama, koks maršrutas, kada medikai planuoja pasirodyti prie sraigtasparnio. Kelionės trukmė mums irgi labai svarbi - ji turi būti kuo trumpesnė.

Tuomet nedelsiant studijuojame meteorologines sąlygas tuo metu ir tose vietose, pro kurias skrisime. Skaičiuojame, kiek minimaliai galime turėti kuro, kad neskraidintume balasto ir optimizuotume skrydžio trukmę. Jei skrydis planuojamas į mums nematytą ir nežinomą vietą, visomis įmanomomis priemonėmis renkame informaciją apie tas vietas, kliūtis ir įmanomas alternatyvas.

- Kokių iššūkių dažniausiai kyla arba gali kilti kelionės metu?

- Didžiausias iššūkis ir veiksnys nulemiantis sėkmę - oro sąlygos. Skrydį apsunkina naktis, žemas ir tirštas debesų padas su minusine oro temperatūra, rūkas, stiprus ir gūsingas vėjas, nežinoma vieta, tūpimas ne į sraigtasparniams skirtas specialias aikšteles.

O jei viskas vienu metu - sunku net įsivaizduoti, kaip viskas tampa sudėtinga ir pavojinga. Todėl prieš skrydžius praktiškai nuolat stebime orų prognozes.

Pavyzdžiui, sraigtasparnio AIRBUS AS365 „DAUPHIN" didžiausias priešas yra žemi debesys ir lietus prie minusinės oro temperatūros. Tokiomis sąlygomis su juo skristi draudžiama.

- Ar skiriasi procedūros, kuomet skraidinami tik žmonės ir kuomet yra skraidinama medikų komanda su jau eksplantuotais ir transplantacijoms paruoštais organais?

- Ne, procedūros nesiskiria, bet patį skrydį stengiamės atlikti kuo greičiau ir švelniau, nes visa įgula supranta, kad medikų darbas dar būna nepasibaigęs.

- Kiek toliausiai sraigtasparnis gali nuskristi vienu kartu? Kur toliausiai yra tekę skristi paimti organus transplantacijoms?

- Sraigtasparnis AS365 per tris valandas gali nuskristi apie 380 jūrmylių - 700 kilometrų.

Daugiausia skrydžių atliekame Lietuvos teritorijoje, tolimiausi - Ryga ir Liepoja. Tolimesnius skrydžius riboja sraigtasparnių greitis, lėktuvu būna greičiau.

- Gana dažnai organus atskraidinę sraigtasparniai leidžiasi eismo žieduose, ar tai daroma tik dėl laiko trūkumo, ar visgi yra ir kitokių priežasčių?

- Tūpimas eismo žiede, pievoje ar mašinų stovėjimo aikštelėse prie ligoninių yra optimaliausias variantas Lietuvoje, kur turime tikrai nekokią situaciją su sraigtasparnio tūpimo aikštelėmis. Tokiais atvejais sutaupome brangaus laiko saugumo sąskaita.

Visoje Europoje didesnės ligoninės turi tūpimo aikšteles. Tai - idealiausias variantas tiek pilotams dėl saugumo, tiek medikams dėl laiko.

Oro uostose tūpti saugu ir patogu, bet išeikvojama per daug laiko pervežant organus iki ligoninės. Toks variantas tinkamas tik prie labai prastų meteorologinių sąlygų, kai tūpti eismo žiede per daug pavojinga.

- Kas sunkiausia/sudėtingiausia tokiose kelionėse?

- Negauti jokios informacijos apie sėkmingą gyvybės išgelbėjimą. Bet dar sunkiau tikriausiai būtų sužinoti apie nesėkmingą.

Pranešimą paskelbė: Laura Bilinskaitė, Nacionalinis transplantacijos biuras

 

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuva turės Kaliningrado tranzito ribojimo pasekmių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s