(2)Lietuvoje karantiną pratęsus mažiausiai iki balandžio 13 d., gyventojų ir toliau prašoma likti namuose ir net į gydymo įstaigas kreiptis tik esant neatidėliotinai būtinybei. Kad gyventojai neliktų be pagalbos, įvairių sričių medikai susijungė į savanorišką iniciatyvą „MEDo“ ir teikia rekomendacijas gyventojams nuotoliniu būdu. Pasirodo, išgelbėti gyvybę galima ir taip.
8 nuotr.
Ši iniciatyva kilo tuomet, kai viena iš gydytojų, ortopedė traumatologė Akvilė Vilkytė dėl galimo kontakto su COVID-19 buvo priversta pasitraukti į karantiną. Netrukus gydytoja savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad leisdama laiką karantine, mielai pasidalintų savo žiniomis, atsakydama į klausimus, susijusius su sveikata. Netrukus pasipylė klausimai, o vienas jų atskleidė tokios iniciatyvos svarbą. Kaip teigė viena iš pacienčių, - gydytoja, teikdama virtualius patarimus, išgelbėjo jai gyvybę.
Tapo aišku - tokių situacijų, kai žmonės negeba įvertinti savo būklės sudėtingumo arba, atvirkščiai, ją pervertina - daugybė. Ir jų tik daugės. Prisijungus kolegai Mindaugui Jauneikai bei sutelkus informacinių technologijų specialistų pajėgas - buvo sukurta www.medo.lt platforma, kurioje virtualią pagalbą bei savo žinias neatlygintinai teikia daugybė įvairių sričių specialistų. Tik daugybės savanorių dėka projektas vos per keletą dienų tapo realiai ir efektyviai veikiančiu.
- Pasitaiko atvejų, kai rekomenduojate pacientui kreiptis į karštąją liniją, nes įtariate, kad jis užsikrėtęs koronavirusu? - „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš projekto iniciatorių, gydytojos Akvilės VILKYTĖS.
- Atidarius užklausos langą, iškart rodomos dvi parinktys - pokalbis su gydytoju bei funkcija - skambinti 1808, tačiau dauguma vis tiek nori išgirsti mūsų, specialistų, nuomonę. MEDo.lt platformoje stengiamės labai aiškiai iškomunikuoti, jog simptomai, kurie yra panašūs į COVID-19, privalo būti registruoti karštąja „Koronos“ linija. Dažnai nuraminame ir tuos, kurie, akivaizdu, neturi koronavirusui būdingų simptomų, tačiau yra įsitikinę, kad tai būtent to viruso apraiška.
- Konsultuojate po darbo valandų?
- Juokaujant norisi pasakyti, kad darbo valandas turi tik įstaigos, o širdyje kiekvienas medikas ir šiaip yra įpratęs padėti. Kadangi platformoje savanoriaujantys gydytojai vieni yra karantine, kiti, pvz., motinystės atostogose, treti dirba tiesiogiai ir darbovietėse, o į platformą jungiasi laisvu laiku, todėl mūsų „darbo valandos“ labai ilgos. Valandos per parą, kuomet prisijungusių specialistų nebūna, arba būna vos keli - nuo 3 valandos nakties iki 6 valandos ryto.
- Kaip manote, gal toks nuotolinis konsultavimas galėtų vykti ir esant įprastoms sąlygoms?
- Telemedicinos paslauga galėtų puikiai gyvuoti ir nurimus padėčiai šalyje. Tai tikrai palengvintų medikų darbą bei sumažintų eiles gydymo įstaigose, o kartu ir pacientai taupytų savo brangų laiką. Taip pat MEDo.lt yra puikus pavyzdys, kaip specialistų užsidegimas ir vieningumas, vos per kelias dienas ir neturint jokio biudžeto, gali sukurti puikiai veikiančią sistemą, padedančią daugybei žmonių.
Interviu
- Kiek medikų jau subūrėte savo iniciatyvoje? - „Vakaro žinios“ paklausė „MEDo“ iniciatoriaus, šeimos gydytojo Norvegijoje Mindaugo Jauneikos.
- Šiuo metu, kai kalbamės, aktyviai savanoriauja 150 skirtingų specializacijų gydytojų bei sveikatos priežiūros specialistų, kurie nuolat ir nepertrūkstamai atsako į žmonėms kylančius klausimus. Norinčiųjų prisijungti skaičius sparčiai auga, ir šiandien jau turime 90 specialistų paraiškų. Projekte teikiama ne tik gydytojų, bet ir odontologų, kineziterapeutų, psichologų, laktacijos specialistų pagalba. Taip pat džiaugiamės, kad gretas vis papildo ir užsienio šalyse dirbantys Lietuvos medikai, todėl gydytojų patarimai teikiami anglų, rusų, norvegų, švedų ir kitomis kalbomis.
Paros vidurkis svyruoja nuo 200 iki 500 konsultacijų.
- Kokiomis sveikatos problemomis gyventojai skundžiasi?
- Klausimų sulaukiame labai įvairių, nuo informacinio pobūdžio, pavyzdžiui, kaip karantino metu prasitęsti asmens sveikatos knygelę iki užklausų dėl įsisenėjusių ligų. Taip pat dėl artimojo, dažniausiai - vaiko, negalavimų ir, žinoma, dėl simptomų, kurie galimai imituoja koronavirusą. Vidutiniškai 40 proc. užklausų šiuo metu turi vienokį ar kitokį, tiesioginį ar paslėptą baimės jausmą dėl koronaviruso. Jaučiame didžiulę visuomenės baimę, kai kurių ligų paūmėjimą, nulemtą tos baimės, todėl labai džiaugiamės turėdami daugiaprofilinę specialistų komandą, tarp jų ir psichologų.
- Ar galima kreiptis tik dėl simptomų, ar ir dėl patarimo, pavyzdžiui, renkantis vaistus arba norint, kad būtų išrašyti?
- Klausimų temų neribojame, kiek tik galime, padedame žmonėms. Galime pakomentuoti atliktus kraujo ar radiologinius tyrimus, su kuriais pacientas nebespėjo nukeliauti pas gydytoją planinės konsultacijos. Matome ir užklausas, kai pacientas jau buvo konsultuotas specialistų, bet nori tiesiog antrosios nuomonės. Taip pat turime nemažai santykinai skubių klausimų, pvz., ar reikia siūti žaizdą? Ar reikia važiuoti į priėmimo skyrių dėl vienos ar kitos būklės. Į šiuos klausimus irgi teikiame atsakymus, tačiau užklausų srautas toks didelis, kad kartais atsakymo palaukti tenka nuo kelių valandų iki 2 parų.
Noriu pabrėžti, kad platformoje specialistai neišduoda receptų, nepratęsia medicininės sveikatos knygelių, neteikia išvadų, neišduoda nedarbingumo pažymėjimų, neteikia gydymo įstaigų adresų, darbo laiko, nedalina gydytojų telefonų numerių.
