Kaip ir būdinga šiam metų laikui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje padidėjo.
1 nuotr.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 46-ąją metų savaitę, lapkričio 13-19 dienomis, bendras Lietuvos sergamumo minėtomis ligomis rodiklis buvo 60,2 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau - 57,5 atvejo.
Mažiausiai į medikus dėl gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prajusią savaitę kreiptasi Šiaulių apskrityje, daugiausiai - Alytaus apskrityje.
Praėjusią savaitę į ligoninę dėl gripo buvo paguldytas vaikas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai taip pat primena, kad nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų apsaugo skiepai.
Rizikos grupių asmenims - 65 metų ir vyresniems, nėščiosioms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams - rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Atnaujintos PSO rekomendacijos dėl gripo pandemijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino rekomendacijas dėl gripo epidemiologinės priežiūros pandemijos metu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pastarąjį kartą šios rekomendacijos buvo atnaujintos 2009 metais.
Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į 2009 m. gripo pandemijos patirtį. Jose daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms epidemiologinės priežiūros priemonėms, kurios reikalingos gripo pandemijos metu.
Atnaujintų PSO rekomendacijų tikslas - apibūdinti epidemiologinės priežiūros strategijas ir duomenų reikalavimus, kuriuos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali naudoti gripo pandemijos metu.
Gripo pandemija siejama su sergančių asmenų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniniu gyvenimo ritmu, dideliu ligos komplikacijų ir mirčių skaičiumi.
Gripo pandemija gali kilti kas 10-50 metų. Ją sukelia naujo potipio gripo virusas, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto. Gripo pandemiją lemia trys pagrindiniai veiksniai: anksčiau tarp žmonių neplitusio naujo potipio gripo viruso atsiradimas, naujo potipio gripo viruso plitimas žmonių populiacijoje, didelis naujo potipio gripo viruso gebėjimas sukelti sunkius susirgimus.
Nuo XX a. pradžios pasaulyje kilo 4 pandemijos: 1918-1920 metais - ispaniškasis (A (H1N1) gripas, tuomet mirė daugiau kaip 20 mln. žmonių. 1957-1958 metais - Azijos (A (H2N2) gripas, mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių. 1968-1969 metais - Honkongo (A (H3N2) gripas, mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių. 2009-2010 metais - naujasis A (H1N1) gripas, mirė iki 400 tūkst. žmonių.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
