Nacionalinis visuomenės sveikatos centras beveik kasdien praneša rekordinius „koronos" skaičius Lietuvoje. Žodis „rekordas", kai kalbama apie ligą, jau savaime jautresnius piliečius kraupina. Taip pat kaskart pranešama, kiek nuo koronaviruso infekcijos pradžios piliečių susirgo, dabar serga ir kiek numirė. Būtent - akcentuojamas ne šiuo metu sergančiųjų skaičius, o skaičius, kiek nustatyta „koronos" nuo pat jos atsiradimo mūsų šalyje. Tad iki spalio 29 d. ryto Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 12 138 „kovidiniai" susirgimai. O šiuo metu sergančiųjų skaičius - 7440. Numirė - 144.

Jei visus tuos 12 138 „kovidinius" vienu metu būtume suguldę į stacionarines lovas, šalies sveikatos apsaugos sistemai tikrai būtų sunkoka. Nors Europos Sąjungoje pagal stacionaro lovų skaičių esame antri. Daugiau turi tik Rumunija. Tačiau „Vakaro žinios" pabrėžia, kad skaičius 12 138 tik rodo, kiek lietuvių užsikrėtė koronavirusu nuo vasario 28 d., kai Šiauliuose buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ir kiek nuo to laiko žmonių numirė nuo COVID-19, nors turėjo gretutinių ligų, didžioji dalis buvo senyvo amžiaus. Beje, pirmoji ligonė - 39 metų šiaulietė, sėkmingai pasveiko. Kaip ir 4502 kiti „kovidiniai". Jau nekalbant apie tuos gyventojus, kurie persirgo šia infekcija be jokių simptomų ar beveik be simptomų. Jiems stacionaro lovų visiškai neprireikė. O kiek dar Lietuvoje vaikšto ir nebus užfiksuota piliečių, kurie net neįtaria užsikrėtę, ir ateityje net nesupras, jog persirgo šia infekcija. Jiems ligoninių lovų irgi neprireiks.

„Kovidinės" ir „ne kovidinės" lovos

Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos duomenimis, visoje Lietuvoje penkiose didžiausiose šalies ligoninėse „kovidiniams" skirta 401 lova. Todėl daugiau nei 83 proc. šių lovų jau užpildytos. Per patį didžiausią pavasarinį koronaviruso piką - balandžio 13-26 d. - šalyje buvo hospitalizuoti 135 pacientai. Dabar, lovų, aišku, reikėtų ir reikės daugiau. Bet negi tai didžiulė problema? „Kovidinių" lovų skaičių galima padidinti kitų skyrių sąskaita. Juolab kai atidedamos planinės operacijos. Ar lovas taip paskirstyti, kad jų nepritrūktų ir rajonų ligoninėse. Higienos instituto duomenimis, didžiausia lovų koncentracija - didžiuosiuose miestuose. Čia dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka 78,8-116 lovų. O provincijoje tam pačiam skaičiui - tik 9,9-22,8 lovos.

Dar vienas būdas apsirūpinti lovomis - jų nusipirkti. Jei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) per pandemiją pirko medicinines kaukes, reagentus, testus ir t.t., tai galima organizuoti ir viešą lovų pirkimą. Pasižvalgius į skelbimus, funkcinė slaugos lova kainuoja 649-840 eurų. Visgi vakar sveikas protas nugalėjo - pradėjo plaukti pranešimai ne tik apie papildomai ligoninėse „kovidiniams" pacientams skiriamas lovas, bet net visus skyrius šiai ligai gydyti.

Skaičiai ne tie

Joniškio ligoninės vadovas Edmundas Baltakis irgi patvirtina, kad skaičiai, kiek žmonių susirgo koronavirusu nuo pandemijos pradžios, nieko nesako.

„Svarbu, kiek nustatoma sunkių susirgimo formų. Pavyzdžiui, per pirmąją koronaviruso bangą Joniškyje turėjome 20 infekuotųjų, bet tik 6 jų sirgo sunkia forma. Dabar, rudenį, susirgimų skaičius didėja, bet sunkių ligonių procentaliai yra nedaug.

Planuojama išmėtyti „kovidinius" ligonius po įvairias ligonines, o ne koncentruoti vienoje ligoninėje. Jei žmogiškieji medikų resursai bus išmėtyti po įvairias ligonines, tai visos ligoninės bus supančiotos. Negalima dėl koronaviruso steigti 10-15 naujų skyrelių, nes reikia palikti vietos ir kitiems pacientams. Kitokių susirgimų nesumažėjo. Žmonės dėl pandemijos dar patiria psichologinį spaudimą, dėl to dar ir chroniškos ligos paūmėja", - konstatuoja E.Baltakis.

Gana gąsdinti nuo ryto iki vakaro

O Marijampolės ligoninės ortopedas-traumatologas Gediminas Akelaitis dar kategoriškesnis.

„Ne, lovų nepritrūksime. Atidarau ligoninėje savo kabineto duris, o apačioje - lovų galybė, stovi tušti korpusai. Kiek kalbėta - per daug lovų, per daug gydytojų, tai kur dabar tos lovos dingo? Nebuvo nei žemės drebėjimo, nei potvynio, tai kur prapuolė tos lovos? Absurdus kalba ir be reikalo žmones gąsdina.

Turime ir naujos plaučių vėdinimo aparatūros, tik medikus išvaikė į Norvegijas, Vokietijas, nes čia su jais nebuvo skaitomasi. Likusieji negali dirbti 24 valandas, nes nėra robotai. O dėl materialinio aprūpinimo ministerijai reikėjo suplanuoti iš anksto, o ne gąsdinti žmones nuo ryto iki vakaro skelbiant susirgimų skaičius.

Niekada neatsistebiu, kaip per 30 nepriklausomybės metų žmonės nustojo galvoti patys, nors turi galvas ant pečių. Nereikia dėl pandemijos statyti jokių naujų ligoninių, bet šitas, jau pastatytas, tinkamai išnaudoti. Atidarei duris, įleidai personalą - ir tegul dirba."