Ar galima užsikrėsti nutukimu? Kokie mikrobai išgelbės nuo vėžio ir senatvinio marazmo? Kaip žarnyno mikroflora valdo mūsų smegenis ir kam ligoniams persodinamos sveikų žmonių išmatos?
1 nuotr.
Kas čia šeimininkas?
2008 m. startavo plataus masto projektas „Žmogaus mikrobiomas“, kurį vykdantiems Europos ir JAV mokslininkams pavyko iššifruoti daugiau kaip 10 tūkst. žmogaus organizme gyvenančių mikroorganizmų DNR. Dabar specialistai sutaria, kad mikrobai mūsų gyvenimą veikia stipriau, negu buvo manoma anksčiau. Spręskite patys: žmogaus genomą sudaro 22 tūkst. genų, o bakterijų bendruomenė, gyvenanti mūsų organizmo viduje, turi 8 mln. unikalių DNR. Tai yra, bakterijų genų mūsų kūne yra apie 360 kartų daugiau negu žmogaus!
Todėl atsakymo į klausimą, kas yra organizmo šeimininkas, nėra. Juk mikrobai ne šiaip gyvena mūsų viduje, bet ir valdo daugybę procesų, vykstančių organizme. Pavyzdžiui, stiprus imunitetas didele dalimi priklauso nuo žarnyno mikrofloros. Ten gyvenančios „gerosios“ bakterijos tiesiog neleidžia ligas sukeliantiems mikroorganizmams prisitvirtinti prie kūno ląstelių ir taip saugo nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir ŽIV.
Tačiau mikroorganizmai sąveikauja tarpusavyje ir su mumis ne tik vietiniu lygmeniu. Žarnyne gyvenančių bakterijų medžiagų apykaitos produktai (metabolitai) veikia viso organizmo darbą, taip pat smegenų.
Štai gera nuotaika priklauso nuo serotonino - malonumo hormono, kurio daug išskiriama vykstant mikrofloros gyvybiniams procesams. Ir priešingai, apatija gali atsirasti pakitus kito svarbaus nervinio mediatoriaus - gama-aminobutano rūgšties koncentracijai, o ją taip pat išskiria mikrobiota. Todėl nervingumą arba optimistiškumaą lemia ne tik žmogaus charakteris, bet ir milžiniška kūne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Kita vertus, mes taip pat galime veikti mikrobiotos būklę. Nesveika gyvensena, nekokybiškas maistas ir daugybė kitokių priežasčių gali naikinti naudingąsias žarnyno gyventojas.
O jeigu netvarka?
Jeigu pasikeičia mikrofloros pusiausvyra (vienų bakterijų sumažėja, kitų pagausėja), dėl to gali kilti visokių problemų. Paprastai pirmieji netvarkos mikrobų bendruomenėje požymiai būna pykinimas, pilvo pūtimas, tuštinimosi sutrikimai, apetito praradimas. O tie simptomai gali rodyti įvairiausias virškinamojo trakto ligas, ir ne tik jo. Štai kai kurios ligos, kurios gali išsivystyti dėl netinkamos mikrobiotos.
Vėžys. Bakterijų metabolitai neleidžia formuotis augliams, todėl onkologinių procesų vystymasis yra tiesiogiai susijęs su mikrobiotos būkle. Be to, mikroflora dalyvauja iš organizmo šalinant įvairius cheminius junginius, tarp jų - kancerogenus.
2-ojo tipo cukrinis diabetas. Mikrobiota dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Atliekant įvairius eksperimentus paaiškėjo, kad glikeminis atsakas (cukraus kiekio kraujyje pasikeitimas) į angliavandenių, tarp jų ir duonos, vartojimą skirtingiems žmonėms yra nevienodas, o jį lemia konkretaus žmogaus žarnyno mikrofloros sudėtis.
Antsvoris. Kaip jau sakėme, medžiagų apykaitos procesus didžia dalimi reguliuoja mikrobiota. Jei metabolizmas nevyksta tinkamai, atsikratyti nereikalingų kilogramų bus sunku net laikantis griežtos dietos. Be to, mikroflora gali veikti mitybos įpročius ir sotumo pojūtį. Būtent todėl internete galima rasti nemažai pseudomokslinių tyrimų rezultatų, pagal kuriuos nutukimas yra užkrečiamas: neva nuo kito žmogaus galima užsikrėsti ypatingomis bakterijomis, nuo kurių priklauso nesveiko maisto pomėgis. Tačiau tai yra netiesa. Kad žarnyne prisiveistų bakterijų, sukeliančių potraukį nesveikam maistui, reikia sistemingai vartoti tokį maistą. Užtat paskui atsiplėšti nuo saldainių dėžės bus praktiškai neįmanoma net tiems, kas niekada nebendravo su storuliais. Tiesa, reikia pasakyti, kad išties esama įvairių laktobacilų giminės atstovų, kurie gali kontroliuoti mūsų svorį - mažinti sukauptus kilogramus arba didinti kūno masę jos trūkstant. Ko gera, artimiausiu metu jos taps naujų preparatų - tikslinio poveikio probiotikų - pagrindu.
Alcheimerio liga, autizmas ir išsėtinė sklerozė. Žarnyno bakterijos dalyvauja gaminant nervinius mediatorius - biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduoda nervinius impulsus iš galvos smegenų į kūno ląsteles ir atgal. Jeigu šių medžiagų gamyba sutrinka, kenčia atmintis, isšsivysto neurologinės ligos.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Riebalų apykaita taip pat priklauso nuo žarnyno bakterijų metabolitų. Todėl padidėjęs cholesterolio kiekis ir aterosklerozė gali būti prastos mikrofloros būklės padarinys.
Skrandžio ir žarnyno ligos. Mikrofloros disbalansas gali tapti dirgliosios žarnos sindromo, opinio kolito, Krono ligos, nealkoholinio kepenų suriebėjimo ir daugelio kitų ligų priežastimi.
Ieškome vaistų
Mikrobiota geba atsikurti ir save reguliuoti. Bet tokios jos galimybės nera neribotos. Kai kada be vaistų neįmanoma apsieiti. Mikrobiomo sutrikimų korekcijai skiriami trijų pagrindinių klasių preparatai:
Probiotikai. Juose yra gyvų mikroorganizmų. Tačiau priešingai paplitusiai nuomonei, naudojant tokius preparatus įkurdinti žarnyne naudingų mikrobų nepavyks. Bakterijos, esančios probiotikuose, tik sukuria terpę, netinkamą daugintis patologiniams mikroorganizmams, stimuliuoja imunitetą, o paskui pačios palieka organizmą.
Metabiotikai. Visiškai naujos klasės preparatai, pagaminti probiotikų pagrindu. Bet skirtingai nei pastaruosiuose, metabiotikuose nėra gyvų organizmų. Į šiuos preparatus dedama tik bakterijų medžiagų apykaitos produktų, būtinų organizmui. Dabar turimi metabiotikai padeda užkirsti kelią ligoms, atsirandančioms dėl mikrobiotos sudėties pažeidimų, ir pagerinti savijautą tokiomis ligomis jau sergant. Tikėtina, kad ateityje tokiais preparatais bus galima reguliuoti medžiagų apykaitą žmogaus organizme ir net jo nuotaiką.
Prebiotikai. Juose yra maisto naudingajai mikroflorai: augalinės kilmės maistinių skaidulų, vaisių oligo- ir polisacharidų, taip pat sintetinių medžiagų. Tuos preparatus galiam naudoti ne tik su mikrofloros sutrikimais susijusioms ligoms gydyti, bet ir jų profilaktikai.
Svetimo gero nereikia?
Vadinasi, vaistai nepadeda apgyvendinti žarnyne naudingų mikroorganizmų, galima tik sukurti palankias sąlygas mikrobiotai atsikurti. Bet toks gydymas ne visada būna sėkmingas, jeigu pacientas jau serga rimtomis žarnyno ligomis.
Tačiau yra kitas būdas į organizmą įterpti naudingas bakterijas - persodinti jų iš sveiko žmogaus. Šiuo tikslu JAV ir Europoje jau kelerius metus taikoma fekalijų transplantacija, arba, paprasčiau tariant, išmatų persodinimas. Donoro medžiaga ligoniui paprastai įvedama per zondą arba atliekant kolonoskopiją, nors yra ir kitokių būdų. Išmatų persodinimas yra gana veiksmingas, tačiau daugelis medikų supranta šios procedūros galimą riziką, analogiškai kraujo perpylimui: kai šis gydymo metodas dar tik buvo kuriamas, gydytojai neatsižvelgdavo į daugelį rimtų pavojų tiesiog todėl, kad nežinojo apie jų egzistavimą. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių virusai, sukeliantys hepatitą, buvo atrasti praėjus daug metų po to, kai kraujo perpylimas tapo įprasta medicinos praktika. Panašiai yra ir su išmatų persodinimu: nors visi donorai yra tiriami, mokslui yra žinomos toli gražu ne visų ligų priežastys. Mokslininkai iki galo neišsiaiškino, kokiu biologiniu potencialu pasižymi mūsų pačių mikroflora ir kokio efekto galime tikėtis ateityje.
Kas mikroflorai kenkia
Kas mikroflorai yra naudinga
