respublika.lt

Mokslininkai įvardino mirčių šuolio priežastisnuotraukos (75)

2020 gruodžio mėn. 19 d. 07:01:04
Irena BABKAUSKIENĖ

Pastarąsias savaites Lietuvoje fiksuojant rekordinį mirčių skaičių, mokslininkai ne tik aiškinasi, kokios priežastys sukėlė mirčių šuolį, bet ir neatmeta galimybės, jog gali tekti apskritai stabdyti planines medicinos paslaugas. Žinoma, išskyrus būtinąją pagalbą.

×
nuotr. 7 nuotr.
Aišku, COVID-19 diagnozė gali baigtis mirtimi, tačiau žmonės miršta ir dėl pandemijos sukeltos isterijos. Eltos nuotr.


Statistikos departamento duomenimis, lapkritį Lietuvoje mirė 4331 žmogus (pernai lapkritį - 3022 žmonės). Didesnis nei prieš metus gyventojų mirtingumas registruotas ir spalį bei rugsėjį, auganti mirčių statistika išliko ir gruodį. 43,3 procento - toks mirčių Lietuvoje šuolis fiksuojamas, lyginant šių metų lapkričio mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš 4331 mirusiojo oficialiai dėl koronavirusinės infekcijos fiksuotos tik 354 mirtys. Nuo ko mirė kiti?

Įrodymais pagrįstos medicinos grupės analitikai, dirbantys projekte „Laikykitės, medikai", palygino pirmąsias keturiasdešimt aštuonias 2020 metų savaites (tiek viešų duomenų šiuo metu pateikia Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis dvidešimties ankstesnių metų savaitėmis. Ir apskaičiavo šiuo laikotarpiu stebėto mirčių perviršio dydį bei įvardino pagrindines jo priežastis.

Pirmoji mirčių šuolio priežastis, pasak mokslininkų, tiesioginės COVID-19 aukos, tai yra nediagnozuotų koronaviruso infekcija susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.

Dar būdamas sveikatos apsaugos ministru Aurelijus Veryga neatmetė galimybės, kad mirčių nuo koronaviruso skaičiai gali būti gerokai didesni, nei skaičiuojama, ir sakė, jog dėl to rengiama tvarka, numatanti mirusiųjų namuose testavimą dėl koronaviruso.

Antroji priežastis - atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba, tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių reorganizavimo, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose.

Ką kalbėti apie specialistus, kai net pas šeimos gydytoją patekti žmonėms tapo neįmanoma. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pasakojo: „Pati pas šeimos gydytoją paskutinį kartą esu buvusi prieš karantiną, sausio ar vasario mėnesį. Visą laiką - tik nuotolinis gydymas. Esu diabetikė, bet niekas nė karto kraujo tyrimo nepadarė, nepamatavo kraujo spaudimo, nei plaučių pasiklausė, nes visa konsultacija tik tokia - gydytojas paskambina, paklausia, kokių vaistų reikia, ir išrašo receptą.

Net nuotolinės konsultacijos yra labai skubotos, nes gydytojai neranda laiko išklausyti, pavyzdžiui, apie problemas dėl vaistų. Mūsų Sveikatos apsaugos ministerija nuolat keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką ir pačius vaistus, siūlydami esą pigesnius. Nueina į vaistinę žmogus ir neranda vaistų, prie kurių jo organizmas buvo įpratęs. Naujasis vaistas neretai netinka žmogui. O jei pajudini nors vieną vaistą, kuris buvo pritaikytas, gali sugriūti visas gydymas. Ir nėra kam padėti suderinti visus geriamus vaistus. Tad situacija apskritai blogėja."

Trečioji priežastis - nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga bei turi izoliuotis. Dėl to paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.

Ketvirtoji analitikų įvardijama mirčių šuolio priežastis - pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje medicinos įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Tad pacientai bijo užsikrėsti.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė sako: „Kai pasikalbi su žmonėmis, visi užsiima savigyda."

Penktoji išaugusio mirtingumo priežastis - COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus, gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.

Šeštoji - pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose, bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto laikinosios direktorės prof. Sonatos Jarmalaitės, didžiausią susirūpinimą šiandien kelia tai, kad daug pacientų į ligoninę atvyksta jau sirgdami vėlyvųjų stadijų vėžiu. „Kai liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, ji lengviau pagydoma. O dėl pandemijos pacientai, matyt, nelabai nori vykti į gydymo įstaigą, be to, ir pas šeimos gydytoją patekti konsultacijos dėl galimų simptomų žmonėms buvo sunkiau. Todėl ir pastebime tendenciją, kad pas mus atvyksta pacientai, kai liga jau progresavusi. Tą rodo ir statistika - diagnozuotų I ir II stadijos vėžio pacientų klinikoje sumažėjo 7 procentais.

Šis pokytis kelia nerimą onkologams, nes išgyvenamumo rodikliai, nustačius ankstyvos ir vėlyvos stadijos vėžį, žymiai skiriasi. Jei nustatomas ir pradedamas gydyti ankstyvos stadijos vėžys, ligos išeitis yra daug palankesnė pacientui ir gydymas lengvesnis - neretai pakanka tik operacijos. O kai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų vėžys, išeitys daug liūdnesnės", - sakė S.Jarmalaitė.

Septintąja priežastimi analitikai įvardija galimai su stresu, nerimu susijusias mirtis, sukeltas vienišumo, izoliacijos.

Aštuntoji priežastis, pasak mokslininkų, gali būti ir savižudybės (pvz., dėl prarasto darbo ar artimojo).

Interviu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi prof. Kęstučiu Petrikoniu:

- Visi suprantame, jog kai kurie žmonės neturėjo galimybės pavasarį ar vasarą ateiti dėl savo ligų pasikonsultuoti pas gydytoją, galbūt buvo užtęsta ligų diagnostika, tai viena iš priežasčių. Mirčių atvejai dar analizuojami, nes žmonės miršta dėl įvairių priežasčių. Ne tik dėl sistemos sutrikimų. Visa socialinė sandara dabartiniu metu yra šiek tiek pakitusi - pasikeitė žmonių gyvenimas. Dar nėra išanalizuotas gyventojų elgesys per karantiną, nėra parodyti duomenys, kiek alkoholio suvartojama per tą laiką, lyginant su praėjusiais metais, nes atsirado ir buitinio alkoholizmo požymių. Toksinės medžiagos, nuotolinis darbas, kai mažai judama, kai nereikia eiti į darbą - nežinome, kaip tai veikia organizmą. Tad įvairių priežasčių galima surasti. Kai bus visa paletė, galėsime tiksliai pasakyti mirčių šuolio priežastis.

- Bet atidėta planinė pagalba, kai dėl COVID-19 ligonių uždaromi ir perorganizuojami planinės pagalbos skyriai, atidedamos operacijos turėjo tam didelės įtakos, ar ne?

- Be abejo, turėjo įtakos. Mes visi atvirai turime sau sakyti, kad gyvename nenormaliomis sąlygomis - šeimos gydytojai nepriima visų dėl to, kad kyla didžiulis pavojus užsikrėsti ir laukiant prie kabineto, ir tame kabinete. Nes patalpos nėra visur pritaikytos, aišku, kai kur per tą laikotarpį jos pasidarė geriau adaptuotos - srautai pasiskirstė. Bet visi turi pripažinti, kad sveikatos priežiūros sistema yra pakitusi, negaliu sakyti sugriauta, nes ji nesugriauta, bet pakitusi.

Be to, ne viską galima sveikatos sistemai užkrauti, nes žmonių gyvenimo būdas irgi yra labai svarbus. Ir tai, kad yra didžiulis stresas, kad žmonės nerimauja, bijo ir neturi socialinių kontaktų sėdėdami namuose, visa tai, be abejonės, prisideda prie padidėjusio mirtingumo.

- Sakėte, jog, augant tokiam COVID-19 sergamumui ir mirčių skaičiui, turime ruoštis, jog gali tekti visai nutraukti planinę pagalbą. Ką tuomet turės daryti sunkiomis ligomis sergantys žmonės?

- Dar buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išleido įsakymą, kad tos įstaigos, kurios organizuoja pagalbą COVID-19 pacientams, gali riboti planinę pagalbą. Aišku, nuo būtinosios pagalbos niekas neatleidžia, bet planinė pagalba, kurią galima atidėti, ji ribojama. Tik klausimas, kiek ją galima riboti. Tą geriausiai žino kiekvienos ligoninės administracija. Pavyzdžiui, Kauno klinikos, Santaros klinikos ar kitos didelės ligoninės rezervų turi nemažai ir gali gydytojus perkelti, nors ir čia yra ribos - visi supranta, kad chirurgas negali gydyti širdies ligos, kai, pavyzdžiui, kardiologas izoliuojasi.

Akivaizdu viena, daugiau gydytojų neatsiras, visi gydytojai su tais specialiaisiais kostiumais negalės dirbti, ir žmonės negalės ateiti į poliklinikas taip, kaip ateidavo iki pandemijos. Kad ir ką bedarytume, sveikatos sistema nebus tokia, kokia buvo.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (75)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pritariate karantino pratęsimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-9  -7 C

 -8  -4 C

 

 -9  -8 C

-3  -1 C

 -4  -2 C

 

   -5  -2 C  

0-5 m/s

  0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2114 PLN - 4.5520
RUB - 91.7258 CHF - 1.0759
GBP - 0.8840 NOK - 10.4555

Nuorodos