Mokesčio už saldų gyvenimą išvengėme

Cukraus mokestis

Europoje vadinamasis cukraus mokestis jau įvestas Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vengrijoje. Estija tokį mokestį svarstė, bet kol kas atidėjo. Šią savaitę panašų mokestį užsimojo įsivesti ir Rumunija. Taip tikisi surinkti į biudžetą papildomus 66 mln. Eur ir juos išleisti švietimui bei sveikatos apsaugai. Priklausomai nuo cukraus koncentracijos, litras gaivaus nealkoholinio gėrimo pabrangsta 10-30 ct.

Prieš kelis metus ir Lietuvoje buvo kalbama apie tokį cukraus mokestį, ypač prie sveikatos apsaugos ministerijos vairo stojus Aurelijui Verygai. Tačiau, kaip teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, nutarta eiti ne apmokestinimo, bet dialogo su maisto gamintojais keliu:

„Niekada nebuvo tokio pažado - įvesti cukraus mokestį. Einame socialinio dialogo keliu. Pernai pasirašėme du Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotus susitarimus su maisto produktų gamintojais. Jie pažadėjo keisti savo gaminių receptūras. Pirmą kartą susitarimą pasirašė vienuolika įmonių, o vėliau - dar penkios. Visos įmonės savo susitarimų laikosi. Jokio spaudimo nebuvo. Buvo tik draugiška diskusija.“

Sprendžiant iš dviejų susitarimų, pramonininkai buvo konkretūs. Pavyzdžiui, vienas gamintojas pažadėjo 2018 m. ketvirtą ketvirtį trijuose padažuose sumažinti 30 proc. cukraus. O 2019 m. pirmą ketvirtį - 25 proc. druskos. Dar vienas gamintojas iki 2021 m. 10-30 proc. sumažins cukraus kiekius net dešimtyje jogurtų. Kai kuriuose maisto produktuose, net ir sviesto pakaitaluose, sutarta mažinti hidrintų riebalų kiekius. Sutarta kepti mažiau saldžią duoną, kruasanus, bandeles. Bet kaip sumažinti cukraus procentus saldainiuose? Gaminiuose, kurie iš principo turi būti saldūs? Tačiau ir tai pavyksta. Kuriami naujų rūšių saldainiai. Anot sutartį su SAM pasirašiusio saldainių fabriko vyriausiosios technologės, jau pavyksta pagaminti kai kuriuos saldėsius be pridėtinio cukraus. Lieka tik natūralus cukrus, kurio esama vaisiuose bei kitose žaliavose.

Tiesa, dar per anksti kalbėti apie SAM susitarimo su maisto pramonininkais konkrečią naudą sveikatai. Mat kai kuriuos susitarimus žadama įgyvendinti tik šių metų ketvirtą ketvirtį.

Per saldus gyvenimas

Kodėl kariaujama su cukrumi? Nes PSO duomenimis, pasaulis vis labiau tunka. JAV antsvorio problemų turi 38 proc. gyventojų. Lietuvoje - 26,3 proc. Daugiau nei ES vidurkis, siekiantis 23,3 proc. O šit turtingoje Šveicarijoje „dideli“ žmonės sudaro tik 19,5 proc. populiacijos.

Skaudžiausia, kad Europoje daugėja storulių vaikų. Skaičiuojama, jog 27-iose ES valstybėse gyvena 14 mln. vaikų, turinčių antsvorio, o 3 mln. - jau nutukę. Per didelis svoris yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Galvoja branginti mėsą

Tuo metu Vokietijoje kyla diskusijos dėl didesnio PVM mokesčio mėsai.

Šiuo metu mėsos produktai Vokietijoje yra gana pigūs, tačiau tai gali pasikeisti, jei bus įgyvendintas politikų iš įvairių politinių partijų siūlymas didinti mokesčius mėsai, taip siekiant sumažinti klimato kaitą ir užtikrinti gyvūnų apsaugą, rašo „Deutsche Welle“.

Siūloma PVM mokestį mėsai didinti iki standartinio 19 proc. tarifo. Šiuo metu mėsa ir jos produktai yra apmokestinami lengvatiniu 7 proc. PVM tarifu.

Parlamentarai taip pat pasiūlė iš „mėsos mokesčio“ gautas lėšas panaudoti gyvūnų apsaugos šalyje užtikrinimui. Mėsos pramonė Vokietijoje jau dabar susiduria su griežtesnėmis patikromis, kylant vis didesniam nerimui dėl gyvulių laikymo sąlygų.

Kanclerės Angelos Merkel krikščionių demokratų partijos atstovas teigė, kad jo partija yra pasiruošusi svarstyti didesnius mokesčius mėsai, tačiau gautos lėšos turi būti skirtos ūkininkams, kad jie galėtų restruktūrizuotis.

Mokslininkų teigimu, mėsos pramonė yra viena didžiausių teršėjų anglies dioksidu (CO2), kuris sukelia visuotinį atšilimą. Įvairios mokslininkų grupės ir aplinkosaugos organizacijos ne kartą ragino žmones mažinti mėsos suvartojimą.

Komentaras

Nors cukraus pertekliai ir kenkia, vasarą nė vienas neapsieiname be ledų ir vaisvandenių. Ypač vaikai. O ką apie tai galvoja dietologai?

Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, geriausias gėrimas yra grynas vanduo:

„Ištroškus reikia gerti vandenį“. Bet ar galima žmogui visiškai apsieiti be cukraus? „Žinoma, galima, - atsakė E.Gavelienė, - bet ar yra toks tikslas? Reikėtų cukraus vartojimo procentus mažinti, bet tam tikras cukraus kiekis kai kuriuose produktuose yra neišvengiamas. O šit pridėtinio cukraus galima atsisakyti.“

Net vienas saldainių fabrikas, pasirašęs su SAM sutartį, jau gamina kai kuriuos saldainius be pridėtinio cukraus. Tačiau E.Gavelienė priminė, jog vis vien gamintojai kažką vietoje cukraus naudoja. Ir dar neaišku, kur didesnė organizmui žala - ar cukrų vartojant, ar dirbtinius saldiklius. Tai dar diskutuotinas klausimas. E.Gavelienė nebuvo linkusi smerkti ir gaiviųjų nealkoholinių gėrimų vartotojų: „Dar niekas neįrodė, jog gaivieji gėrimai kenkia sveikatai. Organizmui daug didesnė yra alkoholinių gėrimų žala. Tačiau viską lemia žmogaus asmeninis pasirinkimas ir saikas.“