- Kiek mūsų gyvenime svarbus miegas?

- Miegas būtinas gyvybei, be jo, kaip be oro, vandens ir maisto negalėtume gyventi. Miegas yra trečdalis mūsų gyvenimo, šis trečdalis turi būti kokybiškas.

Parą būtų galima suskirstyti trečdaliais: miegas, darbas, poilsis. Kad būtume sveiki ir gerai funkcionuotume, labai svarbus kiekvienas trečdalis. Jei miegas nevisavertis, kiti du žmogaus paros trečdaliai taip pat bus nekokybiški. Kita vertus, miegas nebus geras, jeigu likę du trečdaliai bus nevisaverčiai. Jeigu žmogus poilsio sąskaita dirba per daug ir tai užsitęsia ilgą laiką, greičiausiai atsiras ir miego sutrikimų.

Šiais laikais žmonės labai daug dirba ir pažeidžia „vieno trečdalio“ taisyklę. Žmonės taupo laiką miego sąskaita. Atlikti tyrimai rodo, kad suaugusiam žmogui miegoti reikia 7-8 valandas.

Didelė problema yra ne tik nemiga, bet ir tiesiog miego trūkumas. Į būsimą Tarptautinę ligų klasifikaciją siūloma įtraukti Nepakankamo miego sindromą kaip atskirą ligą. Žmogus nesiskundžia nemiga, jis miega gerai, tačiau neskiria pakankamai laiko miegui, o padarinius patiria tokius, lyg sirgtų nemiga ar kitu miego sutrikimu.

Vienas iš dažnesnių pacientų skundų yra nemiga. Nemiga gali būti ūmi ir lėtinė nemiga. Ūmi - tai bet kokia nemiga, kurią sukelia žinomas provokuojantis faktorius, tai gali būti ūmus stresas, darbo krūvio padidėjimas, laiko juostos pasikeitimas, skausmas, liga. Tokią nemigą esame patyrę turbūt visi.

O lėtinė nemiga jau turi aiškius kriterijus, t.y. nemiga turi nakties simptomus, kai sunku užmigti, dažnai bundi nakties metu arba anksti pabundi rytais. Jeigu tai tęsiasi triskart ar daugiau kartų per savaitę ir užtrunka ilgiau kaip tris mėnesius, nors sąlygos miegui yra adekvačios, vadinasi, žmogus serga lėtine nemiga. Be nakties simptomų, dar turi būti ir dienos simptomai. Dieną žmogus jaučiasi labiau pavargęs, blogesnė dėmesio koncentracija. Lėtine nemiga pasaulyje serga apie 10 proc. žmonių.

- Kokios miego stygiaus pasekmės?

- Pirmiausia tai psichologinės-psichiatrinės pasekmės. Sumažėja darbo efektyvumas, dėmesio koncentracija, išauga rizika susirgti nerimo sutrikimais, depresija. Taip pat išauga rizika pakliūti į įvairių priklausomybių spąstus - vaistų, alkoholio, narkotinių medžiagų. Yra nemažai tyrimų, kurie atskleidžia, kad mažai miegodami paaugliai labiau linkę pakliūti į nepageidautinas kompanijas, grupuotes, iš to seka ir kitos priklausomybės.

Nemiga yra kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys: tai ir kraujospūdžio padidėjimas (jei jis jau aukštas, tuomet jo gydymas pasunkėja), miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai ir panašiai.

Labai daug dėmesio šiais laikais gydytojai skiria vadinamajai metabolinei disreguliacijai. Kai miegant per mažai arba sergant nemiga, žmogui išsireguliuoja metabolinis balansas ir išauga rizika sirgti cukriniu diabetu, atsiranda antsvoris. Naujausi tyrimai rodo, kad nemiga yra susijusi su neurodegeneracinėmis ligomis, ypač demencijos vystymusi. Turime reikšmingų įrodymų tarp nemigos ir psichikos sutrikimų. Nemiga didina riziką sirgti depresija, polinkį priklausomybėms, nustatytas ryšys tarp nemigos ir savižudybių.

Pastaruoju metu mokslininkai akcentuoja, kad svarbus yra atsikėlimo laikas ir šviesa dienos metu bei jos įtaka budrumui ir miegui. Šviesa per akis duoda impulsą cirkadinių ritmų vedliui smegenyse ir taip daro įtaką mūsų cirkadiniams ritmams.

Mokslininkai teigia, kad net jei žmogus atsigula vėliau, būtų gerai, kad ryte keltųsi vienodu metu.

- Ar šeimos gydytojams lengva diagnozuoti nemigą?

- Nelengva. Pacientai į šeimos gydytojus paprastai kreipiasi nurodydami kokį kitą negalavimą, o ne nemigą. Gydytojui viską išsiklausinėti paprasčiausiai nepakanka laiko.

- Kaip gydote nemigą?

- Pirmiausia susirenkame išsamią informaciją apie paciento skundus, apie jo miego režimą, problemos trukmę, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir panašiai. Jeigu diagnozuojama lėtinė nemiga, skiriamas gydymas. Kognityvinė - elgesio terapija, skirta nemigai, rekomenduojama kaip pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymas bet kokio amžiaus suaugusiam asmeniui. Labai svarbu suprasti, kaip ir kodėl išsivysto lėtinė nemiga. Neretai reikia ir vaistų, bet jų skyrimas turėtų būti individualus ir stebimas gydytojo. Noriu akcentuoti, kad žmonės nevartotų vaistų, kurie tiko kaimynui ar draugui. Juk vaistai turi šalutinius poveikius ir kas vienam padėjo, kitam gali pridaryti rimtos žalos. Paprastai jeigu nėra nerimo ar depresijos požymių, vaistai skiriami kuo trumpesniam laikui, iki 4 savaičių. Tačiau, deja, vien vaistais lėtinės nemigos nepagydysime. Gydant lėtinę nemigą labai svarbi yra paties paciento atsakomybė ir darbas pasveikimo link.

- Ar reikėtų sunerimti, kai naktį knarkiame, kalbame per miegus ar pabundame klykdami iš streso?

- Tai jau atskiros miego sutrikimų grupės. Knarkia nemažai žmonių ir epizodinis knarkimas nieko blogo. Tačiau po knarkimu neretai slepiasi miego apnėja, t.y. kai miegant knarkimą lydi trumpi kvėpavimo sustojimai. Miego apnėja - jau rimtas ir gydytinas miego sutrikimas.

Šaukimas nakties metu gali būti dėl įvairių priežasčių, vienas dažnesnių yra naktinis siaubas, bet gali būti ir kitos priežastys - kartais epilepsijos priepuolis prasideda šauksmu. Kalbėjimas nakties metu gana dažnas dalykas ir vėlgi gali būti lemtas labai įvairių priežasčių, nuo paprasčiausių - tai miego stygius iki rimtesnių, pavyzdžiui, paradoksinio miego elgesio sutrikimo.