1 nuotr.Gydytojai įsitikinę, kad jie pastaruoju metu dirbtinai priešinami su visuomene, lyg norėtų kažko išskirtinio. Tačiau taip nėra. Daugelis medikų yra nusiteikę konstruktyviai - susitarti ir dirbti. Tačiau tik tuo atveju, jeigu matys, kad ir valdžia daro žingsnius link realių permainų, ir siekia išsaugoti specialistus Lietuvoje. Deja, deklaruojama dažnai viena, o realybėje yra kitaip.
Lietuvos medikų sąjūdžio nariai, siekiantys medicinos darbuotojams normalių darbo sąlygų bei oraus atlyginimo, o pacientams - kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, savaitgalį surengė neeilinį susirinkimą.
- Permainų žadate laukti iki balandžio pradžios. O kas po to? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos nario prof. Vytauto KASIULEVIČIAUS.
- Mes siekiame konstruktyvių sprendimų. Daugelis medikų yra nusiteikę konstruktyviai - susitarti ir dirbti. Tačiau yra ribos. Jeigu mes matome, kad iki balandžio yra pokyčių: nusistovės aiški atlyginimų sistema, bus duoti įsipareigojimai, kaip atlyginimai sveikatos priežiūros srityje auga, kas numatoma daryti siekiant išsaugoti darbuotojus, aiški pertvarkos sistema - mes toliau būsime to proceso talkininkai ir jame dalyvausime. Jeigu viskas liks tik žodžiai ir užges, mes neturėsime kitos išeities, kaip tik vėl mėginti kažkokiais veiksmais atkreipti Vyriausybės dėmesį.
Mano manymu, svarbiausia dabar yra išsaugoti sveikatos sektoriaus darbuotojus, mūsų intelektą čia, Lietuvoje. Matome, kokia yra migracija, kokie fantastiniai jos tempai. Kasmet 40 tūkst. žmonių išvyksta iš Lietuvos. Tokio masto migracija, kuri yra dabar, žudo valstybę.
Kartais mes dirbtinai priešinami su visuomene, kad norime kažko išskirtinio. Ne. Mes norime, kad visi savo sektoriuose siektų apsaugos darbuotojams ir perspektyvos jiems likti savame krašte. Galima išleisti labai daug pinigų kažkokiems brangiems projektams, kad padarytume, kaip yra Europoje, bet galop nebus žmonių, kurie su tais projektais dirba. Aš manau, valstybė turi suvokti -
visuose sektoriuose svarbiausi yra žmonės, o po to jau visa kita.
- Ar Lietuvos medikų sąjūdžio ir sveikatos apsaugos ministro vizijos dėl sveikatos sistemos ateities sutampa?
- Yra dėl ko mes sutariame su sveikatos apsaugos ministru, turime panašių vizijų. Tačiau problema yra ta, kad tai yra kalbos, o mes norėtume matyti daugiau veiksmų.
Bene svarbiausia tai, kad pats sveikatos sektoriaus finansavimas yra neadekvatus. Ir ne tik sveikatos. Diskusijoje dalyvavę švietimo, aukštojo mokslo atstovai mato tą patį - viešasis sektorius Lietuvoje nėra prioritetas, ir tokia praktika susiformavusi jau daugelį metų.
Man kol kas sunku įsivaizduoti, kaip toliau viskas vystysis. Norint priimti sprendimus ir daryti realius veiksmus, reikia ir sutarimo tarp gydytojų organizacijų, ir sutarimo su ne medikais, reikia Vyriausybės prioriteto sveikatos priežiūrai. Tiesiog pertvarkius sistemą nebus viskas gerai, kol nebus papildomo finansavimo.
Lietuva - šalis, kurioje sveikatos priežiūra finansuojama blogiausiai, nedaug kuo skiriamės nuo Rumunijos. Ypač tai veikia personalo darbo kokybę, o galiausiai neturime ir kokybiškų paslaugų.
Lietuvos medikų laukiamos permainos
Būtina labai aiškiai susitarti dėl atlyginimų sistemos sveikatos priežiūros darbuotojams. Daugelyje šalių yra labai aiškiai reglamentuojamas minimalus arba bazinis medikų atlyginimas, mažiau kurio neturi būti mokama.
Darbo krūviai ir darbo pobūdis turi būti aiškiai ir labai tiksliai reglamentuoti.
Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Turi būti aiški vizija: kas perims paslaugas tuose regionuose, kuriuose ligoninių profilis bus keičiamas; jei vienur ar kitur neliks aukšto lygio stacionarinių paslaugų, kur jos bus perkeltos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
