Visų nesugaudysi

Viešą kreipimąsi Seimui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai prieš kelias dienas dėl medikų darbo sąlygų išplatinusi Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga tikina, kad dėl koronaviruso grėsmės reikia griežtinti situaciją. „Medicinos įstaigos turi priemonių (apsisaugoti nuo koronaviruso, - aut. past.), bet rezervų neturi. Situacija gali keistis kasdien, ji priklausys nuo pacientų. Personalas turi priemonių, bet jas vieną kartą panaudojus reikia išmesti. Aš nekalbu apie trečio lygio įstaigas, kur yra infekciniai skyriai, - ten rezervai didesni. Dėl šalies pagrindinių ligoninių negavome jokių pastabų.

Labiausiai nerimas kyla dėl rajone esančių greitosios medicinos pagalbos stočių, kad jos būtų pakankamai aprūpintos, ir dėl šeimos gydytojų. Yra atvejų, kai žmogus grįžo iš to (koronaviruso paveikto, - aut. past.) regiono, nikstelėjo koją ar lūžis tariamas, atėjęs į gydytojo kabinetą jis pasako, „aš neturiu jokių klinikinių požymių, bet aš buvau ten tada ir tada“. Yra tokių atvejų. Visų nesugaudysi, rizikos išlieka“, - aiškino Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad dažniausiai žmonės, atvykę iš koronaviruso paveiktų teritorijų, medikams skambina telefonu. „Pati esu tris izoliavusi. Visi, kurie grįžę iš tų zonų bent jau lėktuvu, yra informuojami oro uostuose, kad jie turi būti izoliuoti namuose. Jeigu kažkas pasijuto blogai, tiesiog reikia skambinti dėl nedarbingumo išdavimo. Aišku, oro uostuose specialistai tik rekomenduoja (izoliuotis, - aut. past.), bet nėra pasakyta, kad žmonės griežtai negali išeiti. Buvo nesusipratimas su pacientu, kuris svarstė, kad „čia tik rekomendacijos, juk galiu nueiti į parduotuvę“. Aš jam atsakiau „ne, negalite, jums išduotas nedarbingumas“. Čia dar žmogaus sąmoningumo reikalas, kas yra saviizoliacija“, - kalbėjo T.Kundrotė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jei iš koronaviruso zonų grįžęs ir save izoliavęs pacientas gauna traumą, jis turi skambinti 112, kad pagalbos suteikimui nuvežtų greitoji.

Pasak T.Kundrotės, pas šeimos gydytojus apsilankę pacientai nuolat klausinėja ir apie koronavirusą bei galimas jo pasekmes. Jaučiamas visuotinis žmonių susirūpinimas. „Pas mane ką tik buvo 90-metė pacientė, kuri atsinešė savo spirituko, dezinfekavosi rankas. Ir vyresni žmonės saugosi“, - teigė gydytoja.

Prastas organizavimas

Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Tadeušas Rodz informavo, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai priemonių daugmaž turi, bet, anot jo, didžiausia problema yra darbo organizavimas. „Pas mus (Vilniuje - aut. past.) dvi mašinas apklijavo plėvelėmis. Neapklijuota mašina atvažiuoja į tam tikrą pastotę, pavyzdžiui, Vilniuje dviejose vietose - Justiniškėse ir Antakalnyje. Tada įsėdama į tą (apklijuotą) mašiną ir įtartini pacientai vežami į Santaros klinikas. Mano manymu, ekipažai iš karto turi būti paruošti, aprengti. Kurie ir nusirengtų Santariškėse, paskui kitą kostiumą gali užsivilkti. Ir nevažiuoti vėl į pastotę, kad persirengtų. Tačiau dabar toks darbo organizavimas... O papildomų brigadų niekas neskyrė. Jeigu paskelbta ekstremali situacija, tai turėtų būti papildomos brigados“, - kalbėjo T.Rodz.

Jo teigimu, buvo atvejų, kai pacientus dėl įtariamo koronaviruso vežė neapklijuotos specialia plėvele greitukės, o darbuotojai „buvo verčiami“ važiuoti be specakinių. „Kiek girdėjau, yra kurie ir pas tris ligonius su tuo pačiu kostiumu važiuoja. Bet ar įtartinus ligonius būtina su greitąja vežti išvis? Gal juos reikėtų izoliuoti namie ir paimti mėginius, o tada spręsti apie rimtą transportavimą?“ - svarstė jis.

Situacija valdoma

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad dėl šeimos gydytojų jau yra priimti sprendimai išplėsti nuotolinių paslaugų apimtį, kas reiškia, kad reikalingą gydymą skirti, jį koreguoti medikai galės nuotoliniu būdu.

Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės, greitosios medicinos pagalbos darbas organizuojamas pagal patvirtintą algoritmą. „Tačiau kiekvienu atveju yra įvertinama individuali paciento situacija, jo išsakyti simptomai ir kita. Atsižvelgus į tai, įstaiga organizuoja tokio paciento gabenimą.

Dėl apsaugos priemonių - greitosios pagalbos medikų, kaip ir visų kitų, naudojamos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir kiekvienam atvejui turi būti taikomos skirtingos. Informacijos, kad šių priemonių trūktų, SAM nėra gavusi“, - tikino L.Bušinskaitė.

Ji akcentavo, kad VU ligoninės Santaros klinikoms, Kauno klinikinei ligoninei, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei, LSMU ligoninei Kauno klinikoms, Klaipėdos jūrininkų ligoninei, Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei bei Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš aktyvuoto Valstybės saugos civilinių priemonių rezervo papildomai skirta asmens apsaugos priemonių - apsauginių akinių, respiratorių bei vienkartinių kombinezonų. Jeigu reikės, tai bus daroma ir ateityje. Tad nereikėtų nerimauti.

Kitos įstaigos, anot jos, nėra pareiškusios poreikio dėl papildomų apsisaugojimo priemonių. L.Bušinskaitės teigimu, jei gydymo įstaigose kažkokių priemonių išties trūksta, apie tai jų vadovus turėtų informuoti personalas, o jau vadovai turėtų kreiptis į SAM. „Tokia yra schema ir ji turi veikti tam, kad nevyktų chaosas, kad nebūtų atvejų, kad vienas ar kitas medikas neturi chalato ar respiratoriaus ir dėl to ieško sprendimų ne įstaigos viduje, ne su įstaigos administracija, bet atskirai kreipiasi į kažkokias institucijas, kelia paniką“, - sakė patarėja.

Komentaras

Šiaulietė psichologė Vaida LISIENĖ ramina: labiau nei pati liga, sveikatai grėsmingesnė visuotinė panika, kurios pasekmės jautresniems gyventojams gali būti liūdnos.

„Pastaruoju metu tenka dažnai išgirsti pajuokavimų, o kartais net ir labai rimtų pasvarstymų, kad Šiauliai tapo „Lietuvos koronaviruso sostine“, „pavojaus epicentru“. Dažnas žmogus ne tik Šiauliuose, bet ir visoje šalyje apimtas didelio nerimo, baimės, kuo ir kada viskas baigsis.

Stebint situaciją susidaro mintis, jog visuomenę jaudina ne pati koronaviruso grėsmė, o keliama panika.

Pastarosiomis savaitėmis žodis „korona“ tapo bene populiariausiu daugelyje paieškų sistemų. Žmonės domisi ligos simptomais, gydymu, paplitimu visame pasaulyje, mirtingumu. Gyventojai tarsi „pumpuojami“ dideliu informacijos srautu.

Tenka pastebėti, kad nemaža dalis šios informacijos ne visai teisinga, nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais, gydytojų, kitų kvalifikuotų specialistų rekomendacijomis.

Esu tikra, kad dalimi informacijos apie koronavirusą ir juo galimai užsikrėtusius žmones siekiama didinti visuomenės ažiotažą, sukelti (kartais net provokuoti!) stiprias skaitytojų, žiūrovų reakcijas. Įsijungus televizorių, atsivertus internetinius portalus sunku atrasti vietos, kur nebūtų apie tai kalbama. Suprantu, tai įspėja. Tačiau kartu ir skatina visuomenės paniką. Normalu, kad nerimą, baimę dažnai išgyvename dėl dalykų, kurių nesuprantame, kuriuos mažai pažįstame ir kurie mums nauji.

Taip pat ir su koronavirusu. Pasaulis dar tik aiškinasi tikslią jo kilmę, bando atrasti vaistus, kurie pagelbėtų jau sergantiems žmonėms. O kol aiškinasi, daug kas „apauga“ įvairiais mitais, nebūtomis istorijomis, kurias paniką išgyvenantys žmonės „priima už gryną pinigą“.

Kalbant apie paniką, svarbu akcentuoti, kad ją išgyvenantis žmogus dažnai jaučia visą puokštę emocijų, jas kontroliuoti jam darosi sunku: baimę, nerimą, įtampą.

Susidūrus su nemalonia emocija, dažniausiai susikoncentruojama į sudėtingos situacijos sprendimą, tačiau, situacijai užsitęsus ilgesnį laiką ir žmogų kankinant nežinomybei, gali atsirasti panika. Reikia pabrėžti, kad daugelyje situacijų ramus žmogaus elgesys, situacijos priėmimas tampa stipriausia kiekvieno mūsų apsauga. Jei padėtį „katastrofizuojame“, didelė tikimybė, kad tai atsilieps mūsų gyvenimo kokybei - tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.“

Užrašė Edita Karklelienė, „Šiaulių krašto“ žurnalistė