LSMU prof. R.Kubilius: sveikstant po COVID-19 ligos kasdien būtinos ir geros emocijos

Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija, jie parengė ir adaptavo gaires reabilitacijai, persirgus COVID-19, ir pataria, kaip greičiau atsigauti po ligos namuose. Pasak Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, šios rekomendacijos padės greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Profesoriaus teigimu, liga skirtingai paveikia kiekvieną žmogų, tačiau jėgas iš paciento ji gali pasiglemžti nepriklausomai nuo amžiaus, buvusio fizinio aktyvumo (tiek iš sportininko, tiek iš visiškai nesportavusio žmogaus). Sumažėjęs kūno svoris, sumažėjęs ar net prarastas fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė savijauta, sutrikęs miegas arba priešingai – per didelis mieguistumas – tai tik dalis požymių, varginančių persirgusiuosius COVID-19 infekcija.

„Todėl remdamiesi PSO rekomendacijomis, parengėme savipriežiūros vadovą pacientams ir jų šeimos nariams. Pagal dažniausius vyraujančius liekamuosius simptomus, pacientas gali pasirinkti rekomenduojamus pratimus. Juos atliekant kasdien, ne tik stiprinama fizinė būklė, bet ir išsivaduojama iš varginančių simptomų. Tai labai svarbu, nes po ligos daugybei žmonių netgi savarankiškai pavedžioti savo augintinį būna ganėtinai didelis iššūkis. Visiškai atsistatyti daugumai pacientų prireikia 6-12 savaičių, o daliai jų – ir ilgesnio laiko“, – atkreipia dėmesį prof. R. Kubilius.

Parengtos rekomendacijos skirtos visiems pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija, pažymima Kauno klinikų pranešime. Pateikiamose gairėse aptariami esminiai liekamieji ligos simptomai: dusulys, balso prikimimas (atsiradęs po buvusios intubacijos, būtinos dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatui prijungti). Taip pat aptariami su intubacija susiję rijimo sutrikimai valgant bei kasdienės veiklos sunkumų valdymo galimybės.

Prof. R. Kubilius pabrėžia, kad svarbi ir nauja patologija – būklė, persirgus COVID-19 liga arba post-covid sindromas, kai ligos sukelti simptomai išlieka ilgiau nei mėnesius. Dar vadinamam ilgalaikiam Covid sindromui yra būdingi: didelis nuovargis (dėl jo pacientai ir dalies ar visai nebegeba atlikti kasdienių darbų), ilgai išliekantis dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, taip pat negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas. Paskaičiuota, jog šie simptomai gali varginti apie 10-20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19 liga. Pats dažniausias – nuovargis, kuris pasireiškia bent 7-8 pacientams iš dešimties.

Tad pacientams būtinas papildomas (nors ir lengvas) kasdienis fizinis aktyvumas, stiprinant organizmą. Taip vaduojamasi iš organizmą kaustančių simptomų. Savipriežiūros rekomendacijomis pacientas iš lėto, nuosekliai ir stuktūrizuotai mokomas pasirinkti tam tikras kūno padėtis ar kvėpavimo technikas, padėsiančias mažinti dusulį. Daliai koronaviruso infekcija užkrėstų pacientų, kuriems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, išlieka balso prikimimas, taip pat ne visai atsistatęs rijimo refleksas. Pacientams iš pradžių patariama nevarginti balso, stengtis nekalbėti garsiai ir iš anksto perspėti šeimos narius, kad kalbantis gali prireikti poilsio pertraukėlių. Beje, rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamas balsas.

Taip pat po intubacijos bei dirbtinės plaučių ventiliacijos gali būti sunku ryti maistą ir skysčius, nes nusilpę rijimo procese dalyvaujantys raumenys. Iš pradžių pacientams rekomenduojama rinktis skystesnės konsistencijos maistą: minkštą ir drėgną, susmulkintą. Ir valgyti reikėtų tylioje aplinkoje, nesiblaškant.

„Taip, kaip ir fizinis aktyvumas, geros savijautos pamatas yra streso bei nerimo valdymas. Turime kasdien prasimanyti gerų emocijų, kurios būtinos visų pateiktų rekomendacijų laikymuisi. Persirgusiems COVID-19 liga rekomendacijos gerai savijautai išlieka universalios. Būtina gerai pailsėti ir išsimiegoti, maitintis sveiku kaloringu baltyminiu maistu, stengtis kasdien siekti didesnio fizinio aktyvumo. Liga negali iš mūsų atimti socialinio aktyvumo – gyvas telefono ir interneto ryšys su draugais padės sumažinti vienišumo jausmą“, – sako profesorius R. Kubilius.

Ir dar jis atkreipia dėmesį į būtinybę ligoniui po truputį, dozuotai (kasdien vis labiau) didinti bet kokį fizinį aktyvumą. Iš pat pradžių, kad ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, gulint ar sėdint judinti galūnes, yra itin reikšmingas. Tad specialių rekomenduojamų pratimų atlikimas sugrįžusiam iš ligoninės padės greičiau sveikti po sunkios COVID-19 formos.

Didesnis ir įvairiapusiškesnis, laipsniškas fizinis aktyvumas rekomenduojamas stipresniems pacientams. Akivaizdu, kuo ilgiau kasdien pacientas galės mankštintis, tuo geresnė bus jo fizinė bei psichologinė savijauta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bet koks judėjimas, netgi jei pacientas tai gali daryti su lazdele ar kita pagalbine priemone, yra labai reikšmingas.