(15)Lietuvoje toliau daugėjant užsikrėtusių koronavirusu, Vilniaus savivaldybėje jau kalbama apie būtinybę įrengti laikiną infekuotųjų ligoninę. Pavyzdžiui, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO", dengtuose stadionuose, arenose ir t.t. Tačiau ar tikrai tokia būtinybė jau pribrendo ir kas tokiose lauko ligoninėse dirbtų?
6 nuotr.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, lapkričio 5 dieną Lietuvos gydymo įstaigose iš viso buvo 17 262 lovos, o iš jų - 9645 neužimtos. Reanimacijos skyriuose buvo 364 laisvos lovos. Ligoninės dar galėjo priimti 211 pacientų, kuriems būtina dirbtinė plaučių ventiliacija, ir 1999 pacientus, kuriems reikia papildomo deguonies. Be to, nors užsikrėtimo koronavirusu rekordai kasdien viršijami, lapkričio 8 d. ligoninių stacionare gydėsi tik 818 užsikrėtusiųjų. Iš jų deguonies kaukės prireikė 408 žmonėms, o dirbtinės plaučių ventiliacijos - tik 44-iems. Tad kol kas būtinybės steigti laikinąsias ligonines lyg ir nėra? Galima racionaliau išnaudoti ir esamas? Pavyzdžiui, koronavirusu užsikrėtusiems gydyti per 3 dienas buvo pritaikyta Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Čia, kai kuriuos pacientus išleidus gydytis namie, o kitus - perdavus kitoms ligoninėms, planuojama iš viso įsteigti 130 „kovidinių" lovų.
500 pacientų - 653 medikai
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo feisbuko paskyroje paprieštaravo viešai nuomonei, jog įrengti laikinąsias ligonines yra sunku:
„Priešingai vyraujančiai nuomonei, nėra sunku pastatyti tokį daiktą, daug sunkiau jį aprūpinti personalu. Pavyzdžiui, 500 vietų ligoninei reikėtų turėti 149 gydytojus, 252 slaugytojus ir 252 slaugytojo padėjėjus."
Štai kur pagrindinė problema! Kadrų klausimas! O laikinąja ligonine galima paversti bet kokią erdvę, skirtą viešiems renginiams. Besiizoliuojančius medikus galima apgyvendinti ir viešbučiuose. O į vieną slaugos ligoninę galima suguldyti lengvesne infekcijos forma sergančius gyventojus iš visų regione veikiančių slaugos namų.
Kaunas nepanikuoja
O kaip elgsis sveikatos apsaugos ministro tėvonija - Kaunas? Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Tomas Jarusevičius patikino, kad Kaune steigti laikiną ligoninę dar neplanuojama. Tai patvirtino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas:
„Vietų „kovidiniams" pacientams dar yra. Praėjusį penktadienį buvo užimta 120 lovų, bet plečiamės iki 160 lovų. Didysis penkių aukštų korpusas Josvainių gatvėje, kur yra infekcinių ligų skyrius, jau užpildytas. „Kovidiniams" ligoniams atlaisvinti ir terapiniai skyriai Josvainių gatvėje. Terapiniuose skyriuose dirbę medikai dabar gydys „kovidinius" pacientus. Mūsų terapeutai jau seniai persikvalifikavo ir jau anksčiau infekcinių ligų specialistams talkino, nes dauguma užsikrėtusių Covid-19 infekcija turi ir gretutinių ligų. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu, terapeutai gali gydyti ir „kovidinius" ligonius, todėl prie jų gydymo jungiasi ir kitos ligoninės. Neužtenka Lietuvoje vien penkių atraminių. Čia, Josvainių gatvėje, iš kitų skyrių liks tik ambulatorinis, akušerinis skyriai, dar bus atliekamos operacijos koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, tačiau ligoninės padaliniai Šančiuose ir miesto centre, „Raudonajame Kryžiuje" dirbs paprastu režimu."
Kauno regione koronavirusu užsikrėtusių ligonių priėmimo ir gydymo strategiją koordinuoja Covid-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas, LSMU Kauno klinikų Vaikų klinikos Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, docentas Vaidotas Gurskis. Anot V.Gurskio, statyti laikinąją ligoninę tikrai neplanuojama. Į „kovidinių" ligonių gydymą pajungtos kitos Kauno regiono ligoninės, kurios anksčiau „kovidinių" ligonių negydė. Pavyzdžiui, nuo praėjusio šeštadienio koronavirusu infekuotus pacientus gydo ir Prienų ligoninė.
Situaciją komentuoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius KALIBATAS:
Be abejo, medikų trūksta, nes šiuo metu koronavirusu serga ar izoliacijoje yra 1200 medikų ir šis skaičius tik didės kaip ir Vakarų Europoje, nes medikų trūksta. Lietuvoje yra apie 3000 šeimos gydytojų, dalis jų jau emigravę.
Mesti į Covid-19 užsikrėtusių gydymą šeimos gydytojus, mano galva, yra abejotinas sprendimas. Šeimos medikas dirba pirminėje sveikatos priežiūroje, o ji koronaviruso sąlygomis ir taip labai sunkiai funkcionuoja. Pacientai negali gauti normalių konsultacijų, kai jos vyksta nuotoliniu būdu. Nemačius paciento, jo neapžiūrėjus, neapčiupinėjus nustatyti diagnozę ir gydymą yra labai pavojinga. Galima pražiūrėti daug susirgimų, nes ligonis pasakoja jam reikšmingus požymius, kurie medicininiu požiūriu gali būti visiškai neesminiai.
Jei daug šeimos gydytojų ims gydyti „kovidinius" ligonius, labai nuskriausime didžiulę daugybę ligonių, kurie turi pastoviai lankytis pas šeimos gydytojus. O jei dar dalis šeimos gydytojų užsikrės, nes koronaviruso infekcija labai lipni, net geros apsaugos priemonės ne visada apsaugo? Be šeimos gydytojų priežiūros paūmės infarktų, insultų, kitokių ligų.
Bandome gesinti vieną namo galą, bet nepastebime, kad gali užsiliepsnoti kitas namo galas ir galiausiai sudegs visas namas.
Mano galva, reikėtų apmokyti ir pasiųsti gydyti „kovidinių" kai kuriuos rezidentus. Taip pat kreiptis į tuos gydytojus, kurie buvo prievarta išvaryti į pensiją, nes jų gydymo įstaigų vadovai nutarė atjauninti personalą. Laikas tų išvarytųjų atsiprašyti ir, mokant geras algas, priimti į laikiną darbą. Dalis tų žmonių išėjo dėl mobingo. Nes kai kurių gydymo įstaigų vadovai perėmė šią mobingo tradiciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos dabartinės vadovybės.
