(13)Medicinos paslaugų nesulaukiantys pacientai skundžiasi, kad karantinas gydymo įstaigose dar nesibaigė, tad atėjus antrai viruso bangai bijo likti visai be paslaugų. Kol kas džiaugtis gydymu gali tik nebijantys kovoti su sistema.
4 nuotr.
Gegužės pabaigoje „Vakaro žinios“ pasakojo Jūratės Bakutienės, buvusios Vilniaus S.Stanevičiaus progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos, istoriją. Daugiau kaip dvidešimt metų serganti reumatoidiniu artritu moteris gyvena nuo operacijos iki operacijos. Pastovėti ant kojų Jūratė tegali vos kelias minutes. Būna dienų, kai ir nusiprausti nėra jėgų. Balandžio 29 d. Jūratei turėjo būti atlikta stuburo operacija, tačiau karantinas nukėlė šiuos planus, o kai buvo atnaujintos procedūros, moteriai buvo pasakyta, kad gydymui priimami tik kitų ligų neturintys pacientai. Tuomet Jūratė kreipėsi į „Vakaro žinias“ ir jau po poros savaičių jai buvo paskirta operacijos data.
Šiandien Jūratė jaučiasi daug geriau. „Dabar nebeskauda, galiu sėdėti kaip visi žmonės, šiek tiek vaikščioti su vaikštyne. Galiu džiaugtis gyvenimu be skausmo“, - šypsosi Jūratė. Ji įsitikinusi, kad operacija jai buvo paskirta tik todėl, kad išdrįso kreiptis į žiniasklaidą: „Manau, tik todėl viskas buvo taip greitai išspręsta. Bet daugybė žmonių laukia ir toliau. Jie negauna paslaugų, operacijos vis dar atidėtos.“
Jūratė sako, esanti gyvas pavyzdys, kad už save reikia kovoti: „Turime reikalauti, nes tylomis nieko nepasieksime. Džiaugiuosi, kad viskas greitai išsisprendė, nes jeigu vėl prasidės karantinas, nežinia, kada būčiau sulaukusi operacijos. Nesuprantu žmonių, kurie bijo kreiptis į viešumą. Bet tokių žmonių daug. Dažnai girdžiu, kad kiti tyli, nes bijo, kad bus dar blogiau. Kas gali būti blogiau, nei atimta sveikata? Prašau tik to, kas man priklauso. Nedarau jokio nusikaltimo. Ko man bijoti? Be to, žinau vieną frazę, kuri kai kurias situacijas padeda išspręsti ypač greitai: „Ką aš turiu padaryti, kad jūs padarytumėte savo darbą?“ Žinokite, veikia magiškai.“
Radusi bendraminčių, Jūratė gegužės mėnesį buvo parengusi peticiją, kurioje buvo reikalaujama nedelsiant pradėti teikti medicinines paslaugas (tyrimai, operacijos, reabilitacija), nesidangstant tariamu rūpesčiu rizikos grupei. Deja, institucijų dėmesio tai nesulaukė. O ir pacientai vangiai pasirašinėjo. „Žmonės patys yra abejingi. Kviečiau pasirašyti ir kitus negalią turinčius žmones. Sulaukiau komentarų, tokių kaip „man tai neaktualu“. O kur solidarumas, atjauta? Jeigu į mane kitas kreiptųsi pagalbos, būtinai pasirašyčiau. Vien iš solidarumo. Kai mes po vieną, tuomet ir sistema nesiskaito“, - pasakoja Jūratė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos AUGUSTINIENĖS komentaras:
Situacija negerėja. Yra pacientų, kurie pas specialistus negali patekti nuo karantino pradžios. Per visą šį laiką atsiranda ir naujų pacientų eilėse. Girdėjome, kad jau bus galima gauti ir tiesioginę konsultaciją. Tačiau eilės dėl to nemažėja. Konsultacijos pas savo gydytoją reikia laukti kelias savaites, o jeigu reikalingas vaistų išrašymas ir laukti nėra kada, tenka pirkti iš savų pinigų.
Kol šeimos gydytojai pacientus konsultavo nuotoliniu būdu, beveik nebuvo išrašomi siuntimai pas specialistus. Iš rajonų gydymo įstaigų girdime, kad specialistų yra, bet šeimos gydytojai neatsiunčia pacientų. Specialistai sako, kad galėdami per dieną priimti po 15-20 pacientų, sulaukia vos kelių. Medikams apribotas darbas skirtingose gydymo įstaigose, o tuo pačiu metu iš ministerijos reikalaujama teikti vis daugiau paslaugų. Kaip rajono įstaiga gali teikti paslaugas, jeigu į ją dirbti negali atvykti specialistai?
Per daugybę metų nemačiau tokio chaoso, koks yra dabar.
