Lietuvoje dėl karantinų - tūkstančiai perteklinių ligų

Higienos institutas vakar kaip tik paskelbė naujausią statistiką apie pernai mirusiųjų skaičių. Deja, jis buvo rekordinis - iš viso netekome net 43547 žmonių, kai užpernai - 38281. Padidėjo mirčių nuo visų ligų grupių. Infekcinės ir parazitinės ligos pernai nusinešė 719 gyvybių (užpernai - 631), navikai - 8424 (užpernai - 8236), endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos - 736 (užpernai - 638), nervų sistemos bei jutimo organų ligos - 872 (užpernai - 798), kraujotakos sistemos ligos - 22940 (užpernai - 20901) kvėpavimo sistemos ligos - 1208 (užpernai - 1207), virškinimo sistemos ligos - 2160 (užpernai - 1921) ir pan.

"Visi žino, kad per pandemiją mirė daugiau žmonių", - Sveikatos reikalų komiteto nariams konstatavo Vyriausybės kanceliarijos vyr. patarėjas Aistis Šimaitis.

Pasak jo, pagrindinė to priežastis yra COVID-19. Tačiau ne tik tiesiogiai, tai yra, ne tik todėl, kad mirė daug sergančiųjų šia liga, bet ir todėl, kad dėl jos buvo teikiama gerokai mažiau paslaugų kitiems ligoniams.

"Kylant COVID-19 atvejų skaičiui kilo ir bendras mirčių skaičius, leidžiantis atvejų skaičiui leidosi ir mirčių skaičius", - paaiškino A.Šimaitis.

Jo teigimu, ši tendencija - lengvai paaiškinama: dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus daugelyje gydymo įstaigų buvo užimtos visos reanimacinės lovos, todėl automatiškai reikėjo stabdyti planines operacijas. Ypač šis efektas pasireiškė pernai rudenį, kai "nekovidinės" paslaugos iš viso praktiškai buvo sustabdytos.

"Taip kad yra tiesioginė mirtingumo dėl COVID19 pasekmė, kai miršta ja užsikrėtusieji, ir netiesioginė - kai sumažėja paslaugų sergantiems kitomis ligomis ir jie miršta", - liūdnai reziumavo A.Šimaitis.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius tikino, kad lyginti 2020-uosius su 2019-aisiais yra nelogiška, nes užpernai buvo užfiksuotas pats mažiausias mirčių skaičius, todėl esą reikia lyginti bent jau su trejų-ketverių pastarųjų metų vidurkiu. Deja, ir tokiu atveju situacija beveik nepasikeistų. Nes, anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Odetos Vitkūnienės, vis tiek akivaizdu, kad pernai buvo daugybė perteklinių mirčių: iš viso mirė per 43 tūkst. asmenų, kai pastarųjų 4 metų vidurkis - per 39 tūkst. Tačiau ji paguodė, kad bent jau dabar medicinos paslaugų prieinamumas esą didėja ir baigia pasiekti ikipandeminį lygį.