respublika.lt

Lemtingas pasirinkimas: gelbėti gyvybes ar ekonomiką visas tekstasnuotraukos (38)

2020 balandžio mėn. 22 d. 12:05:43
Justina GAFUROVA

Karantiną viena po kitos skelbusios pasaulio valstybės akcentavo, kad stengiasi apsaugoti žmonių gyvybes. Tai praktiškai visur reiškė ekonominę krizę. O štai Švedija nuėjo kitu keliu - apeliuodama į piliečių sąmoningumą, karantino neįvedė. Gal teisingai padarė? Juk specialistai įspėja, kad ekonominė krizė gali pražudyti daugiau žmonių nei virusas.

×
nuotr. 9 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

Daugeliui šalių paskelbus karantiną, viso pasaulio akys nukrypo į Švediją. Čia karantino nebuvo ir, panašu, nebus. Žmonės dirba ir toliau, veikia švietimo įstaigos, kavinės, restoranai.

Švedijoje trečius metus gyvenanti lietuvė Ingrida Jurdonaitė-Milinavičienė „Vakaro žinioms“ neslėpė, kad tokia valstybės pozicija gąsdina ne tik emigrantus. „Važiuodama į darbą girdėjau radijo laidą, kurioje buvo kalbama apie valstybių reakcijas į koronaviruso grėsmę. Tarp šalių, kurios paskelbė karantiną ar uždarė sienas, tuomet jau buvo ir Lietuva. Per radiją Lietuvos žingsnis buvo įvertintas fraze „taip tipiška lietuviams“. Ką jie turėjo omenyje ir kokia jų nuomonė apie mus, taip ir nesupratau“, - pasakoja Ingrida.

Aukoja žmonių sveikatą


Balandžio 21 d. duomenimis, Švedijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius išaugo iki beveik 15 tūkst., mirė beveik 1600 žmonių. Intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1133 žmonės. Daugiausia infekuotųjų (5992) ir mirusiųjų (944) užregistruota sostinės regione.

Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba, nedraudžiamos viešojo maitinimo paslaugos. Nors Švedijos premjeras Stefenas Liovenas (Stefen Lofven) prieš kelias savaites paskelbė, kad krizė tęsis mėnesius, o mirusiųjų - bus tūkstančiai.

Švedijoje gyvenanti Ingrida sako, kad tokia valdžios pozicija parodo, jog ekonomika yra svarbiau už žmonių gyvybes. Supratusi, kad griežtų ribojimų valdžia nesiims, lietuvė nusprendė savo dukters neleisti į mokyklą. Daliai švedų toks sprendimas - nesuprantamas. „Galima sulaukti nemalonių reakcijų. Nors pasakiau, kad šeimoje turime plaučių ligomis sergantį žmogų ir nenorime rizikuoti. Tiesa, ilgiau nei dvi savaites be pateisinamos priežasties vaikų neleisti į mokyklą negalima, nes šeima gali imti domėtis tarnybos. Emigrantai ir taip prižiūrimi kaip per didinamąjį stiklą. Tačiau nenorinčių leisti savo vaikų į mokyklą yra ir tarp švedų. Buvo pradėti rinkti parašai po peticija, kad būtų stabdoma ugdymo įstaigų veikla.

Šalyje formuojama nuomonė, kad viskas valdoma ir panikos kelti nereikia. Žiniasklaidoje rodomi žmonės, kurie komentuoja, kad ligos nebijo. Tačiau net patys švedai socialiniuose tinkluose piktinasi Stokholme besibūriuojančiais žmonėmis“, - pasakoja Ingrida.

Ji gyvena Nišiopingo miestelyje, kuris nuo šalies sostinės nutolęs apie 120 km. Moteris sako savo aplinkoje parduotuvėse dar nematė pirkėjų, kurie dėvėtų apsaugines kaukes, pirštines dėvinčių taip pat beveik nėra. Be to, nei šių priemonių, nei dezinfekcinio skysčio įsigyti beveik nėra kur.

Valstybei neskelbiant karantino, žmonės patys jo laikosi. Mes taip pat stengiamės niekur be reikalo neiti, į parduotuvę - tik kartą per savaitę. Teko bendrauti su kavinės savininkais, kurie pasakojo, kad neatsimena tokių blogų laikų - kavinėms veikti neuždrausta, tačiau dalis žmonių patys ten neina.

Ingrida ir jos vyras dirba švedų kompanijose, kur darbas nenutrūksta. Darbuotojams privaloma išklausyti rekomendacijų, kaip laikytis higienos taisyklių. Darbuotojams, pajutus peršalimo simptomus ar karščiavimą, rekomenduojama į darbą neiti 48 valandas. Ingrida sako, kad susirgusių šalyje gali būti daugiau nei skelbiama viešai, tačiau dalis jų tiesiog neregistruojama.

„Viešai žmonės raminami, neva tai tėra paprastas gripas. Aš ir pati iš pradžių gana atsargiai vertinau šį koronavirusą. Kol nesusirgo vienas artimos aplinkos žmogus, kuriam tėra 40 metų. Gydytojai pasakė, kad laimės arba jis, arba virusas. Savaitę gydėsi namuose. Karščiavo, kosėjo, buvo dusulys. Kai kvėpuoti pačiam tapo neįmanoma, išvežė į Stokholmo ligoninę. Ten jau kelias dienas gydo morfijumi ir taiko plaučių ventiliaciją“, - pasakoja Ingrida.

Bėda - rinkimų metai

Klausimą, ar Lietuva gelbės ekonomiką, ar žmones, kelia ir Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Pasak jo, Lietuva turėtų dėti visas pastangas žmonių gyvybėms gelbėti. „Kol kas einame žmogaus gelbėjimo keliu. Jeigu žmonių nebus, nebus ir ekonomikos. Manau, turime laikytis dabartinio kelio. Po skatinimu leisti dirbti visiems, slepiasi tik noras apsaugoti savo akcijas. Toks požiūris yra ne tik neproduktyvus, bet ir pavojingas. Reikia suprasti, kad ateina pasaulinio chaoso laikas. Jeigu žmonės pamatys, kad jais nesirūpinama, gali kilti tokie procesai, kurie išbalansuos visą demokratiją ir pasaulio tvarką

Karantino švelninimas, manau, yra laiku ir pamatuotas. Jis reikalingas žmonių gyvybėms apsaugoti, tačiau neturi būti amžinas. Jeigu matome, kad jau galime švelninti karantiną, tada galime tai daryti ir leisti ekonomikai atsigauti kai kuriose srityse. Tiesiog tai neturi būti daroma žmonių gyvybių sąskaita“, - sako R.Dagys.

Pasak jo, blogiausia, kad pandemija Lietuvą užklupo rinkimų metais: „Sprendžiant iš to, kas dabar vyksta Seime, matyti, kad esamų problemų sprendimas pereina į populizmo ir noro reklamuotis erdvę. Tai neleidžia priimti racionalių sprendimų. Dabar esame tik krizės pradžioje, rudenį reikės priiminėti labai svarbius problemų sprendimus ir daugelis jų turės būti nepopuliarūs. Argi įmanoma rinkimų kampanijos metu priiminėti nepopuliarius sprendimus? Argi besiveržiantiems į valdžią norėsis siūlyti nepopuliarius sprendimus? Tai neįmanoma.“

Interviu su profesorium, ekonomistu Povilu GYLIU:

- Kovodama su koronavirusu, ką gelbėja Lietuva: žmones ar ekonomiką?


- Rinktis čia nereikėtų. Suprantu, kad BVP rodiklyje nėra nei manęs, nei jūsų. Ten nėra žmogaus. Tačiau galvoti reikia apie abi šias dimensijas.

Stebint mūsų valdžią, matomas vėlavimas. Turime blaiviai vertinti grėsmes ir galvoti, kaip elgtis, kad ekonominė krizė nepražudytų daugiau žmonių nei virusas. Tam reikia sujungti virusologų, epidemiologų ir politikų jėgas. Ekonominio bloko pasigendu. Signalas, kad skolinsimės 5,5 mlrd. eurų buvo teisingas signalas. Bet, regis, pasakymu viskas ir baigėsi.

Vienu metu matėme skaičius, kad per dieną darbo netenka apie 2000 gyventojų. Tokiomis dienomis turi kalbėti socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris pasakytų, kokios konkrečiai priemonės yra priimamos žmonėms padėti. JAV jau kalbama apie bazinių pajamų mokėjimą - tai būtų 1200 dolerių siekianti išmoka suaugusiajam ir apie 500 dolerių vaikui tiesiogiai. Tai yra pragyvenimui skirta išmoka, kuri mokama visiems gyventojams tiesiai į sąskaitas. Taip žmonėms suteikiama viltis išgyventi, o verslui, kad bus išlaikyta perkamoji galia. Nes jeigu žmogus išgyvena, tai ir ekonomika išgyvens. Panašių sprendimų Lietuvoje pasigendu.

- Ekonominė krizė dar neprasidėjo, o žmonės jau dabar netenka pajamų ir garantijų, tad tikrai nesijaučia, kad jais yra rūpinamasi?

- Sąžiningi sociologai teisingai kalba, jog reikia pradėti nuo kovos su skurdu. Tie, kas turi „riebaliuką“, išgyvens, bet Lietuvoje didelė žmonių dalis neturi jokio „riebaliuko“, tai yra santaupų. Nes didėjantis susipriešinimas tarp skirtingų pajamų grupių, gali privesti prie politinės krizės. Jeigu žmonės gyvens blogai ir matys, kad jiems išgyventi valstybė nepadeda, kils pasipiktinimas valdžia. Tuomet nesvarbu, kokie politikai valdo, o kurie opozicijoje, pyktis nukreiptas į visus. Pasitikėjimas valdžia ir dabar yra žemas. Ir jis gali dar labiau nukristi, jeigu ir toliau nematysime šeimininkiškų pastangų iš lyderių pusės. Tam reikia sveiko proto ir vadybinio sugebėjimo matyti visumą.

- Jau dabar kalbama, kad virusas gali sugrįžti rudenį. Jeigu taip nutiktų, ar mes ir vėl aukotume dar neatsigavusią ekonomiką dėl žmonių ir rinktumėmės griežtą karantiną?

- Dabar yra laikas apsispręsti, kaip elgtis. Ir nuo to priklausys, koks bus rytojus. Manau, kol kas Vyriausybė elgiasi adekvačiai, sakydama, kad karantino pabaiga priklausys nuo to, kas bus po savaitės kitos. Europoje priemonės jau švelninamos. Manau, šį kartą verta ilgiau pakentėti.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠIMTUKAI: apžvelgiant brandos egzaminų rezultatus, akivaizdu, kad šiais metais geriausiai Kauno rajono abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą, - gauti net 28 šimtukai.
  • AUSTRIJOJE: Austrijoje per parą nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pirmą kartą šią vasarą viršijo 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite tradicinę Žolinės šventę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14+16 C

+16 +18C

 

+16 +18 C

 +26 +28 C

+28 +30 C

 

+26 +28 C

2-3 m/s

2-3 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1813 PLN - 4.3984
RUB - 86.5850 CHF - 1.0754
GBP - 0.9017 NOK - 10.5403

Nuorodos